Vadovų paklausus, kokios yra trys kertinės jų, kaip įmonių vadovų, vertybės, beveik 4 iš 10 respondentų įvardijo atsakomybę, o kas trečias paminėjo teisingumą.
Tikslo bei rezultatų siekimas liko trečioje vietoje, jį įvardijo 28 proc. respondentų.
Tarp rečiausiai minimų vertybių pateko problemų sprendimas, pagarba ir išmintis. Šias vertybes įvardijo tik kas dešimtas vadovas.
Pasak „Alisa Management Laboratory“ direktorės dr. Alisos Miniotaitės, vertybės atspindi vadovų lūkesčius. „Kiekvienas lyderis tikisi, kad tokios pačios vertybės svarbios ir jų pavaldiniams. Jei vadovai labiausiai vertina atsakomybę, to paties tikėsis ir iš savo darbuotojų. Kai kolektyvas vadovaujasi vieningomis vertybėmis, bendrovei lengviau siekti bendro, o tuo pačiu ir didesnio tikslo“, – teigia dr. A.Miniotaitė.
Teisingumas – viena dažniausiai minėtų vertybių – labiausiai dominuoja tarp jauniausių (20-29 metai) ir vyriausių (60 metų ir vyresni) vadovų – atitinkamai 41 ir 46 proc. Tai yra kone vienintelis šių amžiaus grupių panašumas.
Kitaip nei jaunesni, vyriausieji vadovai vadovaujasi laiko patikrintomis vertybėmis – kas ketvirtas jų vertina pagarbą ir sąžiningumą. Jauniausiųjų vadovų vertybės labiau nukreiptos į perspektyvą ir saviugdą, tai – novatoriškumas, tobulėjimas ir moksliškumas. Jauniesiems vadovams taip pat labiau rūpi darbštumas.
Įdomu tai, kad šešiasdešimtmečiai ir vyresni gerokai mažiau už jaunesnius vertina tikslo siekimą (tik 8 prieš 33 proc.). Taip pat pastebima tendencija, jog kuo vadovas vyresnis, tuo labiau jis vertina išmintį. Jauniausieji vadovai šios vertybės nepaminėjo nei karto, vyriausieji – net kas trečias.
„Nors vyriausios ir jauniausios vadovų grupės vadovaujasi skirtingomis vertybėmis, visų vadovų pagrindinis tikslas yra efektyvus darbas ir puikūs įmonės rezultatai, taigi lieka klausimas – kaip to siekiama. Jaunieji lyderiai didesnį dėmesį skiria darbo kokybei ir asmeniniam tobulėjimui, o vyresniųjų vertybės labiau moralinės, apimančios etiškus darbo santykius ir deramą elgesį“, – atkreipia dėmesį dr. A.Miniotaitė.
Strategiškumas vertybių skalėje užima ketvirtąją vietą ir jis svarbus kas ketvirtam vyresniam nei 30 metų vadovui. „Pasauliniai tyrimai rodo, jog pavaldiniams ypač svarbu, kad jų vadovas gebėtų žvelgti į ateitį, ją prognozuoti, kurti viziją. Organizacijos, kurios nuolat neatsinaujina, konkurencingame verslo pasaulyje yra pasmerktos žlugti. Šiandien vadovai turi nuolat kurti tvarų pokytį. Taigi, strategiškumas padeda vadovams formuluoti viziją, nuosekliai jos laikytis ir vesti įmonę į priekį“, – pastebi dr. A.Miniotaitė.
Tiriant Lietuvos įmonių vadovų vertybes, didelių vertybinių skirtumų tarp lyčių nepastebėta. Tačiau paaiškėjo, kad moterys labiau negu vyrai vertina komunikaciją, įsiklausymą ir sąžiningumą, o vyrai didesne vadovo vertybe laiko lyderystę ir įtakos darymą. „Matome, kad vadovaujančios moterys linkusios labiau gilintis į tarpusavio santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą, tuo tarpu vyrams svarbiu išlieka gebėjimas būti autoritetu“, – pastebi dr. A.Miniotaitė.
Tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausą vykdė 2014 m. kovo 14–26 d., tyrime dalyvavo 205 verslo įmonių vadovai iš visos Lietuvos.
