Šių metų pirmąjį ketvirtį Rusija patyrė ketvirtinę recesiją – ūkis smuko 0,5 proc.
„Tai – rimtos struktūrinės problemos. Rusijos ekonomika pasiekė savo gamybos galimybių ribą. Nedarbas Rusijoje – tik mažiau nei 5 proc. Vadinasi, žmonės dirba daug. Kapitalo panaudojimas – maksimalus, tačiau ūkis neauga. Taip yra dėl to, kad gamybiniai pajėgumai Rusijoje pasenę, nekonkurencingi“, - aiškina DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kilti iš duobės būtų galima, jei didėtų gamybos efektyvumas. Tačiau tam koją kiša itin žemas investavimas, o materialinių investicijų tempas – netgi neigiamas, per šių metų pirmąjį ketvirtį Rusiją paliko tiek kapitalo, kiek pernai per visus metus. „Rusijos ūkis šioje fazėje užtruks“, - sako banko analitikė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, jog Rusijos ekonomikos negalima skatinti dėl didelės infliacijos, kuri balandį buvo 7,4 procentai. Anot I.Genytės-Pikčienės, centrinis bankas įkalintas tarp aukštos infliacijos ir ūkio lėtėjimo girnapusių.
Lietuvos verslininkams itin nepalankus veiksnys – smukęs ir dar, tikėtina, smuksiantis Rusijos rublio kursas, dėl ko sumažėja lietuviškų prekių ir paslaugų konkurencingumas.
Lietuva iš Rusijos importuoja energetinius produktus, o eksportuoja maisto gaminius, medieną, plastiką ir gumas, mašinas ir įrengimus. Reeksportas iš Lietuvos į Rusiją sudaro apie 85 proc. viso prekių srauto į Rusiją. Todėl susiklosčiusius sudėtingai Rusijos ūkio padėčiai labiausiai dėl to nukentės transporto sektorius ir didmenininkai.
„Tačiau susiklosčiusią situaciją reikia priimti kaip potencialą pokyčiams. Tai – neprastas momentas labiau diversifikuoti eksportą, lietuviškoms įmonėms paieškoti rinkų besivystančiose šalyse. Nors Rusijos rinka pelninga, tačiau sunkiai prognozuoja“, - sako I.Genytė-Pikčienė.
