„Europos Komisijos konvergencijos ataskaitoje suteiktas
teigiamas Lietuvos pasirengimo įsivesti eurą įvertinimas leis
šaliai eurą įsivesti 2015 metų sausio 1 d. Lietuvos ekonomika
patenkina nominalius konvergencijos kriterijus. Rekomendacijos
užtenka, kad kaimynė prisijungtų prie euro zonos, o tai savo ruožtu
reiškia, kad toks žingsnis įvyks 99 proc. tikimybe“, - teigia I.
Kasjanovas.
Anot eksperto, Lietuva tik iš pirmo žvilgsnio nelabai skubėjo
prisijungti prie bendrą valiutą turinčio regiono. „Iš tiesų Lietuva
anksčiau nei Latvija priartėjo prie euro. 2007-2008 metais šaliai
labai nedaug trūko ir ji būtų kriterijus atitikusi. Po krizės
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, išaugo skepsis euro
atžvilgiu, tačiau valdžia ir toliau siekė bendrą Europos valiutą
įsivesti. Pagrindiniu tokių siekių rodikliu tapo praėjusių metų
šalies biudžetas. Kai buvo sprendžiama, ar tęsti konservatyvią
fiskalinę politiką, ar kiek „stabdžius atleisti“, visgi buvo
nutarta taupymo priemones taikyti ir toliau - taip stojimas į euro
zoną tapo realesnis“, - sakė pareigūnas.
Latvijai po Lietuvos prisijungimo prie euro zonos palankios bus
gal tik dingsiančios valiutos keitimo išlaidos, tiesa, daugiau
naudos toks žingsnis atneš visoms trims Baltijos šalims iš karto, o
ne kiekvienai atskirai.
„Dabar Europa į Baltijos regioną žiūrės kaip į bendrą rinką,
kurią galima lyginti, pavyzdžiui, su Suomija. Savo ruožtu pati
Lietuva taps patrauklesnė stambių projektų investuotojams. Todėl
šiais metais eurą jau įsivedusią Latviją užsienio investuotojai
rinksis mieliau, tačiau jau kitais metais tokio pranašumo
neteksime. Tiesa, nemanau, kad tokie pokyčiai labai paveiktų bendrą
investicijų aktyvumą“, - apibendrina I. Kasjanovas.