„Europos Komisijos konvergencijos ataskaitoje suteiktas teigiamas Lietuvos pasirengimo įsivesti eurą įvertinimas leis šaliai eurą įsivesti 2015 metų sausio 1 d. Lietuvos ekonomika patenkina nominalius konvergencijos kriterijus. Rekomendacijos užtenka, kad kaimynė prisijungtų prie euro zonos, o tai savo ruožtu reiškia, kad toks žingsnis įvyks 99 proc. tikimybe“, - teigia I. Kasjanovas.
Anot eksperto, Lietuva tik iš pirmo žvilgsnio nelabai skubėjo prisijungti prie bendrą valiutą turinčio regiono. „Iš tiesų Lietuva anksčiau nei Latvija priartėjo prie euro. 2007-2008 metais šaliai labai nedaug trūko ir ji būtų kriterijus atitikusi. Po krizės Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, išaugo skepsis euro atžvilgiu, tačiau valdžia ir toliau siekė bendrą Europos valiutą įsivesti. Pagrindiniu tokių siekių rodikliu tapo praėjusių metų šalies biudžetas. Kai buvo sprendžiama, ar tęsti konservatyvią fiskalinę politiką, ar kiek „stabdžius atleisti“, visgi buvo nutarta taupymo priemones taikyti ir toliau - taip stojimas į euro zoną tapo realesnis“, - sakė pareigūnas.
Latvijai po Lietuvos prisijungimo prie euro zonos palankios bus gal tik dingsiančios valiutos keitimo išlaidos, tiesa, daugiau naudos toks žingsnis atneš visoms trims Baltijos šalims iš karto, o ne kiekvienai atskirai.
„Dabar Europa į Baltijos regioną žiūrės kaip į bendrą rinką, kurią galima lyginti, pavyzdžiui, su Suomija. Savo ruožtu pati Lietuva taps patrauklesnė stambių projektų investuotojams. Todėl šiais metais eurą jau įsivedusią Latviją užsienio investuotojai rinksis mieliau, tačiau jau kitais metais tokio pranašumo neteksime. Tiesa, nemanau, kad tokie pokyčiai labai paveiktų bendrą investicijų aktyvumą“, - apibendrina I. Kasjanovas.
