Tuo metu pralaimėjimas finale yra dvigubai skaudus, nes antrąją vietą užėmusios šalies akcijų rinka patiria apie 2 proc. nuosmukį. Tiesa, „Goldman Sachs“ iš savo modelio turėjo pašalinti Argentiną, čempionatą laimėjusią 1978 ir 1986 metais bei vicečempione tapusią 1990-aisiais. Tada po akcijų rinkos griūties atsigaunanti valstybė pasaulio indeksą viršijo trečdaliu.
Vis dėlto britų dienraščio „The Financial Times“ kalbintas vienas iš „Goldman Sachs“ ataskaitos bendradarbių Peteris Oppenheimeris pabrėžė, kad futbolo čempionato įtaka rinkoms yra trumpalaikė ir netrunka ilgiau trijų mėnesių, o vėliau padėtis stabilizuojasi ir veikti vėl pradeda pamatiniai principai.
„Sentimentalaus pakilimo tikėtis galima tik trumpam. Jei namuose žaidžianti Brazilija laimėtų, ji galėtų tikėtis šiokio tokio augimo“, – sakė jis.
„Goldman Sachs“ prognozuoja 48,5 proc. tikimybę, kad šiemet pasaulio čempione taps Brazilija. Antroje vietoje – Argentina (14,1 proc.), trečioje – Vokietija (11,4 proc.). Toliau rikiuojasi Ispanija (9,8 proc.), Olandija (5,6 proc.), Italija (1,5 proc.), Anglija (1,4 proc.) ir Urugvajus (1,1 proc.). Visos kitos komandos neperžengia 1 proc. ribos.
Lietuvoje veikiančios lažybų bendrovės laikosi panašios nuomonės apie būsimus nugalėtojus. Tiek „TopSport“, tiek „TonyBet“, tiek ir „Orakulas“ Brazilijai prognozuoja čempionų titulą ir siūlo mažiausius statymų koeficientus.
Pergalę Brazilijai žada ir garsus JAV statistikos analitikas Nate`as Silveris. Išgarsėjęs, kai itin tiksliai atspėjo praeitų ir užpraeitų JAV prezidento rinkimų rezultatus, jis brazilams prognozuoja 45,2 proc. tikimybę laimėti čempionatą.
Artėjant čempionatui Brazilijos ekonomika pradėjo buksuoti. Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas augo 0,2 proc., kai pernai augimas siekė 0,4 proc.
Spalį perrinkimo antrai kadencijai sieksianti Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff dėl prastų ekonomikos rezultatų kaltino aukštą infliaciją ir žemą verslo investicijų lygį. Infliacija išlieka virš 6 proc. – kur kas aukščiau už Brazilijos centrinio banko tikslą. Siekdamas suvaldyti kylančias kainas jis laiko 11 proc. bazinę palūkanų normą.
Šalies finansams greičiausiai nepadės ir investicijos į čempionatui skirtus projektus. Sportu besidominčių ekonomistų Stefano Szymanskio ir Simono Kuperio knygoje „Futbolonomika“ teigiama, kad „šeimininkavimas sporto turnyrui nepaverčia šalies turtinga“. Priežastis paprasta: neatsiperka netgi investicijos į specialiai statomą infrastruktūrą, ką jau kalbėti apie pelną.
Ekonominės naudos nesitiki ir Brazilijos gyventojai. Neseniai atliktoje „Pew Research Centre“ apklausoje net 61 proc. manė, kad renginys pakenks šalies finansams.
Negana to, nuo 2010-ųjų brazilai tampa vis piktesni dėl šalies valdymo. Prieš 4 metus nepatenkintų buvo pusė, o šiandien – jau 72 proc. Dauguma apklaustųjų norėtų, kad daugiau valstybės finansų būtų skiriama prastai įrengtoms mokykloms ir švaresnio vandens tiekimui, o ne čempionatui. Nepasitenkinimas valdžios sprendimais jau kurį laiką verčia žmones eiti į gatves.
Tačiau yra tikimybė, kad futbolo šventei pasibaigus, ypač, jei Brazilijos rinktinė nugalės, žmonės taps nors šiek tiek laimingesni.
