Ieškodami savo šaknų žydai atranda ir kitokią Lietuvą

Kai „Wizz Air“ pernai rudenį iš Vilniaus pradėjo skraidyti į Tel Avivą, turistų srautas iš Lietuvos šia kryptimi išaugo lyg ant mielių. Izraelio ambasadoriaus Latvijai ir Lietuvai pavaduotoja Ksenia Kobiakov neabejoja, kad ir izraeliečiams rūpi Vilnius: čia, kaip ir jos šalyje, didelis žydų palikimas, sparčiai steigiasi startuoliai. Tačiau yra vienas dalykas, kurio neturi izraeliečiai, tačiau turime mes, lietuviai, o tai itin traukia.

K.Kobiakov galėtų valandomis vaikščioti po Vilniaus universitetą, kuriame kadaise studijavo jos motina.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
K.Kobiakov galėtų valandomis vaikščioti po Vilniaus universitetą, kuriame kadaise studijavo jos motina.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Jul 1, 2014, 7:02 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 8:02 AM

Trakai – vienas gražiausių kampelių pasaulyje, o vaikščioti po Vilniaus universitetą, kuriame kadaise studijavo jos motina, K.Kobiakov galėtų valandomis.

Komplimentų Lietuvai negailinti žydė iki 15 metų gyveno Latvijoje, o dabar vėl pusantrų metų dirba Izraelio ambasadoje Rygoje, tačiau nuolat lankosi ir mūsų šalyje. Kad ir Kauno džiazo festivalyje.

„Be to, izraeliečiai atvykę į Lietuvą būna priblokšti didžiulio kiekio vandens – upių ir ežerų. Mes juk gyvename dykumoje“, – sakė K.Kobiakov.

Jai rūpi ne tik kultūra ar gamta. Mūsų šalyje jauną moterį džiugina tai, kad lietuviai vis drąsiau steigia startuolius. Juk tokie verslai itin populiarūs jos tėvynėje.

Izraelio ambasada po mėnesio Rygoje organizuoja Tel Avivo paplūdimio dienas, kurios, tiki K.Kobiakov, sudomins ir lietuvius.

– Kokie dabar yra Izraelio ir Lietuvos santykiai?

– Izraelio santykiai su Lietuva ir Latvija labai glaudūs. Mus sieja artimi kultūriniai ryšiai, mat tiek Izraelyje, tiek Lietuvoje žmonės domisi tiek kitomis kultūromis, tiek noriai lanko įvairius kultūros renginius.

Be to, Izraelyje daug sutiksi žmonių, kurie kilę iš Lietuvos. Visi puikiai žinome apie litvakus.

Žinoma, puoselėjame ir ekonominius ryšius. Izraelis daug dėmesio skiria aukštosioms technologijomis, Tel Avivas vadinamas startuolių sostine, sakoma, kad po Silicio slėnio tai geriausia vieta steigti statuolius. Spėriai jie plėtojami ir Lietuvoje.

Startuoliai, žinoma, yra rizikingas dalykas. Izraeliečiai jau daug per savo istoriją bijojo. Tad reikia atsikratyti to. Nepasiseks? Na ir kas. Kitą kartą pasiseks.

Mūsų didžiausias turtas – intelektas. Tarkim, Izraelyje dykumoje įdiegta augalų laistymo technologija, pagal kurią vamzdeliu laša vanduo tuomet, kai sistema gauna signalą, kad to reikia. Esame saulėta šalis, tad energiją gamina saulės baterijos.

Izraelis – šalis, kurią supa valstybės, iš kurių pusės jaučiame pavojų, tad daug technologijų kuriame saugumui palaikyti.

– Kalbant apie žydus dažnai išskiriamas jų verslumas. Praėjusio amžiaus Lietuvoje nemažai jų turėjo įsteigę parduotuves, įvairias dirbtuves. O lietuviai – verslūs?

– Lietuviai kažkuo panašūs į žydus savo temperamentu. Gal mažiau gestikuliuoja norėdami save išreikšti, tačiau taip pat gana impulsyvūs.

Stereotipai nėra pats geriausias dalykas. Ar žydai linkę į verslumą? Žydai visuomet buvo persekiojami, todėl jie visuomet sakydavo savo vaikams, kad šie turi labiau stengtis, kad galėtų jaustis lygūs su kitais. O tam reikia ir labiau stengtis, ir daugiau norėti.

Nepasakyčiau, kad žydai linkę į verslumą, tai labiau noras būti geriausiam ir nebijoti, jei nepasiseks.

– Kas į Lietuvą traukia izraeliečius? Dar prieš kelerius metus sulaukdavome kadaise Lietuvoje gyvenusių žydų, kurie išvyko į Izraelį. Tačiau turizmo specialistai sako, kad jų jau kur kas mažiau. Dalis mirė.

– Tokį turizmą vadiname turizmu, kai vyksti ieškoti savo šaknų. Tai populiaru Izraelyje. Tad neretas atvyksta į Lietuvą ieškoti savo šaknų. Tokiu tikslu į Lietuvą skrenda ne tik čia kadaise gyvenę izraeliečiai, bet ir jų vaikai bei anūkai. Žydams svarbu lankyti savo tautos atminimo vietas.

Todėl jie ir vyksta į Vilnių, Kauną. Ir, žinoma, Trakus. Izraelyje gausi karaimų bendruomenė. Kai prezidentas Shimonas Peresas lankėsi Lietuvoje, nuvyko ir į Trakus. Be to, Trakai – viena gražiausių pasaulio vietų.

Žinoma, kad turistams iš Izraelio patinka ir jūsų pajūris.

Lietuvą, Latviją vis labiau atranda ir izraeliečiai, kurie niekaip nesusiję su šiomis šalimis. Čia juos traukia labai graži gamta. Dažną izraelietį pribloškia galybė vandens Lietuvoje – ežerai, upės.

– Vasaromis į Lietuvą jau kelerius metus skraido oro bendrovė „El Al Airlines, o šiemet pradėjo skraidyti ir ir vengrų žemų sąnaudų bendrovė „Wizz Air“. Kaip tai pakeitė jūsų šalies turizmo statistiką?

– Jau pirmieji „Wizz Air“ skrydžiai parodė: tai – proveržis. Tiesioginiai skrydžiai labai svarbu turizmui. „Wizz Air“ skrydžių mes labai laukėme.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013–aisiais, iš Lietuvos atskrendančių turistų skaičius išaugo 2,5 karto. Tai sudarė 6000 keleivių. Šis rodiklis pranoko iki šiol buvusį rekordą – 2013–aisiais per visus metus Izraelį aplankė 6500 lietuvių.

– Tie lietuviai, kurie vyksta į Izraelį, renkasi tingų poilsį Elate?

– Mes galime pasiūlyti ir tokį poilsį – jūra ir saulė. Tačiau vien to galima nuvykti į Turkiją ir Egiptą. Izraelyje mes siūlome istorinį, kultūrinį, religinį turizmą. Ten kiekvienas akmuo byloja 5000 metų istoriją.

Žinoma, ir Negyvosios jūros gydomosios savybės traukia.

Turistai iš Lietuvos Izraelyje ieško daugiau nei saulės ir jūros. Manau, lietuviams ypač tinka Izraelis, nes jie – smalsūs.

Tiems, kuriems įdomu religija ir istorija, rinksis religines vietas, kam norisi naktinio gyvenimo ir technologijų, vyks į Tel Avivą. Kažkas norės aplankyti patį didžiausią natūralų SPA – Negyvąją jūrą.

Šiuo metu daugiausiai turistų į Izraelį atvyksta ir JAV ir Rusijos, taip pat Prancūzijos, Anglijos ir Vokietijos. Iš Amerikos daugiausia atvyksta religinio turizmo puoselėtojų, o iš Rusijos – klasikinių turistų. Jie neieško šaknų, jie nėra maldininkai.

– Buvo abejojančių „Wizz Air“ Tel Avivo kryptimi, juk skraidina žemų sąnaudų bendrovė, ją renkasi labiau taupantys. O Izraelis nėra labai pigi šalis.

– Izraeliui reikalingi visi turistai. Mes turime ir brangių, ir pigių nakvynės vietų.

Be to, galbūt kartais verta išleisti šiek tiek daugiau, kad daugiau pamatytum? Žinoma, mes sulaukiame ir tokių turistų, kurie atvažiuoja išleisti pinigų. Tačiau tikrai ne visi tokie.

Izraelį aplanko ir vienadienių turistų iš Lietuvos – tokių, kurie vyksta į Egiptą ir susiruošia į vienos dienos ekskursiją Izraelyje. Man liūdna dėl to, ką per dieną ką pamatysi?

Tik perbėgsi Jeruzalę, dar užsuksi į parduotuvę prie Negyvosios jūros. Tokie turistai pasideda pliusą, kad buvo Izraelyje, nors išties nebuvo. Tam reikia mažiausiai savaitės.

– Užsiminėte apie saugumo svarbą jūsų šalyje. Jau Vilniaus oro uoste tai galima pajusti. Čia reikia įveikti dvigubą patikrą, kuri sukelia nemenką stresą.

– Tai rodo, kad Izraeliui labai svarbu turistų saugumas. Tad ir patikra oro uoste yra tam, kad, neduokdie, kas nors nenutiktų.

Su griežta patikra pačiame Izraelyje susiduriu ne tik oro uoste. Kiekviename prekybos centre žmones patikrina apsaugininkas. Ir aš visuomet padėkoju, kad rūpinasi mano saugumu, o ne sudirgstu, kad mane gaišina.

– Ką patartumėte aplankyti Izraelyje, apie ką nerašoma ar mažai rašoma kelionių knygose?

– Sunku nurodyti tik kelias vietas.

Viena tokia vieta pietuose tarp Elato ir Jeruzalės. Ten yra įspūdingas gamtos darinys – Ramono krateris dykumoje. Jis neveikiantis, tad galima po jį vaikščioti. Be to, mažai kas žino, kad vasarį dykumoje žydi gėlės, tad prie Ramono kraterio tokiu metu ypač gražu.

Į Šiaurę dažniau vyksta maldininkai iš kitų šalių ir patys izraeliečiai. Ten galima įveikti 60 kilometrų Jėzaus kelią, kuris veda prie Galilėjos ežero. Jis patiks ne tik religiniams turistams, bet ir tiems, kurie norėtų pasigrožėti gamta.

Pravartu aplankyti Izraelio arabų Abu Gošo kaimą, jis greta Jeruzalės ir garsėja pačiu skaniausiu humusu. Jo pavalgytu suvažiuoja visi izraeliečiai. Ten yra vienuolynas. Tad čia galima suderinti tiek religinį, tiek kulinarinį turizmą.

– O ką patartumėte pamatyti Lietuvoje savo tėvynainiams?

Kaip jau supratote, man labai patinka Vilnius ir ypač Vilniaus universitetas. Dievinu pasivaikščiojimą Senamiestyje. Štai ir dabar ketinu kopti į Gedimino pilies kalną. Traukia ir užsukti į kiekvieną kavinę, labai jauku Vilniuje, čia vaikšto daug gražių žmonių.

Visiems patarčiau aplankyti Kauną, kuris garsėja džiazo festivaliu. O kur dar teatrų, lėlių teatro festivaliai?

– Liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Rygos centre įkursite paplūdimį. Tikitės, kad oras įkais?

– Mes paprašysime, kad sušiltų (juokiasi.). Izraelio ambasada Rygoje organizuoja Tel Avivo paplūdimio dienas.

Ryga šiemet – Europos kultūros sostinė, ir tai bus Izraelio paroda rygiečiams ir Latvijos sostinės svečiams. Pačiame Rygos centre įkursime paplūdimį. Ten pristatysime savo kultūrą, ten galės pabendrauti startuolių steigėjai. Tikiu, kad tai sudomins ir lietuvius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.