Malaizijos lėktuvo katastrofa buvo stiprus impulsas dar vienam šių metų Rusijos finansų rinkų kritimui. Tačiau stipresnį postūmį suteikė liepos 16 d. JAV paskelbtos naujos sankcijos, kurios palietė keturias vienas stambiausių Rusijos įmonių. Tai „Rosneft“ ir „Vnesheconombank“, kurių pagrindiniai akcininkai yra Rusijos valstybė, bei „Gazprombank“ ir „Novatek“, kurios stipriai susijusios su Rusijos dujų milžine „Gazprom”. Šiomis sankcijomis buvo apribota galimybė JAV ūkio subjektams investuoti į naujai išleidžiamus šių įmonių vertybinius popierius, ilgesnius negu 3 mėnesiai iki išpirkimo.
Belaukiant liepos 29 d. Europos sankcijų, kurios buvo nukreiptos į Rusijos valstybės valdomą finansinį sektorių, Rusijos įmonių (tiek privačių, tiek valstybės valdomų) obligacijų kainos „pramušė“ kovo mėnesį matytas kainų žemumas. Be to, šį pirmadienį Hagos arbitražo teismo sprendimas dėl 50 mlrd. JAV dolerių kompensacijos, kuri siekia apie 2,3 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP), tik papildomai suteikė investuotojams stimulą kuo greičiau parduoti aktyvus Rusijoje.
Sankcijos – paskata mažėti reitingams
Liepos 29 d. paaiškėjusios Europos sankcijos apima keletą svarbių Rusijos ekonomikos sektorių: finansų, karinę pramonę bei naftos gavybos. Europos sankcijos Rusijai numato, kad visiems Rusijos valstybinio kapitalo bankams bus apribotas kelias į ES kapitalo rinkas.
Sankcijos neaplenkė ir Rusijos gynybos pramonės – paskelbtas prekybos embargas ginklais bei uždraustas prekių, kurios galėtų būti susijusios su kariniais tikslais, eksportas. Sankcijos neaplenkė ir vieno iš daugiausiai pajamų į Rusijos biudžetą nešiančio naftos sektoriaus: uždraustas technologijų, skirtų naftos paieškoms ir gavybai, eksportas. Krymo ir Sevastopolio teritorijose ilgesnėje perspektyvoje nebus sulaukta naujų investicijų transporto, telekomunikacijų bei energetikos sektoriuose.
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog taikomos Vakarų sankcijos gali dar labiau sumažinti Rusijos investicinius reitingus. Pavyzdžiui, balandžio 25 d. dėl įtemptos geopolitinės padėties Ukrainoje „Standards & Poor’s” sumažino Rusijos investicinį reitingą nuo BBB iki BBB-. Ir tai dar nėra pabaiga. „Danske Bank“ analitikai taip pat sumažino Rusijos BVP prognozę 2014 m. nuo procento iki -0,3 procento.
Kas gresia Rusijos įmonėms?
Bendra Rusijos įmonių, kurių naujai išleidžiamais vertybiniais popieriais prekiauti uždraudė JAV valdžia, užsienio skola yra apie 100 mlrd. JAV dolerių. Skaičius įspūdingas, tačiau trumpuoju laikotarpiu šios įmonės tikrai nesusidurs su mokumo problemomis.
Naftos įmonė „Rosneft“ sėdi ant pinigų maišo (grynųjų pinigų turi per 20 mlrd. JAV dolerių) ir šiais metais pasirašė 270 mlrd. vertės sutartį su Kinija. Pagal ją Rusijos valstybė bendrovei „Rosneft“ dalį pinigų sumokės iš anksto.
„Novatek“ trumpuoju periodu padės kita JAV sankcijoje minima įmonė „Vnesheconombank“. Niekas neabejoja, kad „Vnesheconombank“ ar „Gazprombank“ bus paremtos Rusijos centrinės valdžios. Rinkos analitikai tą patį prognozuoja ir įmonėms, kurios bus paliestos Europos sankcijų.
Indeksai žemumų nepasiekė
Priimtos tiek JAV, tiek Europos sankcijos Rusijos įmonėms apribos priėjimą prie tarptautinių kapitalo rinkų. Tai išaugins Rusijos kompanijų finansavimo kaštus. Be abejo, tai atsilieps ir Rusijos įmonių vertybinių popierių kainoms. Atsiradus naujiems JAV ir ES sankcijų paketams, pagrindinis Rusijos akcijų biržos indeksas „Micex“ šiuo metu yra nukritęs apie 5 proc., Rusijos rublis nuo liepos mėn. 16 d. yra susilpnėjęs apie 3,8 proc. prieš JAV dolerį.
Nepaisant ryškaus Rusijos finansų rinkų kritimo, dauguma analitikų bent jau šiuo metu neprognozuoja totalios jų griūties. Nors kapitalo išėjimas ir toliau tęsis, tačiau Rusijos įmonės tikrai stengsis pritraukti papildomo kapitalo iš joms draugiškų ekonominių zonų, pavyzdžiui, Rytų Azijos.
Be to, ir žaliavų rinkos greitai sureagavo į lėktuvo tragediją Rytų Europoje: tiek gamtinių dujų, tiek kviečių kaina iš karto pakilo daugiau nei po 2 procentais. Tiek Rusija, tiek Ukraina yra stiprūs žaidėjai žaliavų rinkose, tad egzistuoja rizika, jog tolimesnis konflikto eskalavimas gali persiduoti į žaliavų rinkas. Nors kol kas besitęsianti Rusijos-Ukrainos krizė smarkiai nepalietė žaliavų kainų, tačiau Vakarų finansinių sankcijų paketas gali suvaržyti Rusijos eksportuojamos naftos kiekį ir tuo pačiu kilstelti naftos kainas pasaulinėse rinkose.
Nepaisant 0,9 proc. augimo pirmąjį šių metų ketvirtį, dėl kurio nustebo daugelis analitikų, šiuo metu Rusijos ekonomika tikrai patiria recesiją. Dėl augančio kapitalo nutekėjimo trumpojo laikotarpio prognozės Rusijos ekonomikai yra ypač niūrios. „Danske Bank“ analitikai mano, jog ekonomikos sulėtėjimas 2015 m. pasireikš privataus sektoriaus vartojimui sumažėjus 2,2 proc., investicijos kris apie 3 proc., o nedarbo lygis šiek tiek viršys 7 proc. (šiuo metu jis siekia apie 5 procentus). Manome, kad Rusijos ekonomika 2015 m. kris dar daugiau negu šiai metais – nuo 0,3 proc. 2014m. iki 1,8 procento.
Komentaro autorius yra „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas.
