„Tiek mėsos, tiek pieno pagrindinė eksporto šalis buvo
Rusija. Aišku, kiaulienos ir jos gaminių eksportas buvo sustabdytas
anksčiau, bet visa kita mėsos gamybos sritis yra. Taip pat ir,
aišku, pieno gaminių - čia turbūt skaudžiausiai kirstų“, - BNS
trečiadienį sakė V.Baltraitienė.
LRT televizijos laidai „Panorama“ ministrė sakė, kad tarp
kompensavimo priemonių, kurios gali būti taikomos patyrusiems
nuostolius, yra mokestinės lengvatos.
„Gali būti tam tikram laikui atleidžiami nuo kai kurių
mokesčių, kad nemokėtų. Mano nuomone asmenine, svarbu, kad būtų
išlaikytos darbo vietos“, - teigė V.Baltraitienė.
Lietuvos nacionalinės vežėjų
automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius
sako, kad Rusijos prezidentui nurodžius stabdyti ar riboti žemės
ūkio produkcijos importą iš sankcijas Rusijai taikančių šalių,
Lietuvos vežėjai bus priversti perorientuoti krovinių srautus.
„8 tūkst. eurų per mėnesį - tai yra ta suma, kurią
prarastų tuos uždraustus produktus gabenančios įmonės vienas
vilkikas. Jeigu įmonė turi šimtą vilkikų, tai suma didėja
šimteriopai. Be abejo, turės įmonės perorientuoti savo transporto
srautus, be abejo, turės peržvelgti, kur galėtų nukreipti savo
sunkvežimius, bet tai nebus taip paprasta“, - LRT televizijos
laidai „Panorama“ sakė G.Vincevičius.
Kaip pranešė „Panorama“, iš viso krovinių kiekio,
keliaujančio į Rusiją, maisto produktai sudaro kone trečdalį.
Rusijos prezidentui paskelbus
apie stabdomą ar ribojamą žemės ūkio produkcijos ir maisto
produktų importą iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos
Valstijų, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad bus ieškoma,
kaip amortizuoti nuostolius.
„Tikriausiai Vakarų šalys spręs bendrai šitą klausimą,
tačiau Lietuva savo ruožtu imsis šio klausimo aptarimo viduje,
Ūkio ministerija, Žemės ūkio, Užsienio reikalų ministerijų
atstovai aptars situaciją, ieškos papildomų priemonių, kaip
amortizuoti nuostolius. Tačiau ir iki šiol Lietuva buvo susidūrusi
su eksporto draudimu. Po pirmos bangos mūsų verslininkai sparčiau
ėmėsi persiorientavimo į kitas rinkas“, - sakė premjeras.
A.Butkevičiaus komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai
Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Premjeras pabrėžė, kad bus plėtojamos kitos eksporto kryptys.
„Neseniai posėdžiavusi Ekonominės diplomatijos taryba
patvirtino prioritetines eksporto kryptis - dirbsime šia linkme“, -
sakė jis.
Jo teigimu, Europa, pritaikydama sankcijas Rusijai, įžvelgė
grėsmę dėl atsakomųjų sankcijų iš Rusijos pusės.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad pirmiausia produktų importo
ribojimo iš šalių, taikančių sankcijas Rusijai, pasekmes pajus
pačios Rusijos gyventojai.
„Pirmiausia nukentės Rusijos gyventojai, kurie vartoja
produktus, sumažės pasirinkimas jiems ir galbūt kainos išaugs.
Žinoma, taip pat sunkumų patirs ir tų produktų eksportuotojai iš
tų šalių, kurioms šias sankcijas pritaikyti. Bet pirmiausia
akcentuočiau, kad Rusijos gyventojai patirs nuostolius“, – BNS
sakė R.Vilpišauskas.
Jo teigimu, toks sprendimas nėra netikėtas, nes panašių
atsakomųjų veiksmų Rusija demonstratyviai imasi nuolat.
„Rusijos užsienio politika apskritai pasižymi labai aktyviu
reagavimu į bet kokias tokio pobūdžio priemones – net ne
ekonomines sankcijas, bet, sakykime, Rusijos diplomatų išsiuntimą
iš kokios nors šalies ar panašius veiksmus. Į juos labai
demonstratyviai reaguojama, siekiama parodyti, kad atsilygins tuo
pačiu, todėl šis sprendimas neturėtų labiau stebinti“, – mano
politologas.
Užsienio reikalų ministras
Linas Linkevičius sako, kad įvesdama importo ribojimus Rusija
elgiasi nenuosekliai ir nelogiškai.
„Reikėjo tikėtis atsakomųjų, vadinkime, žingsnių, sakyti,
kad visiškai nelaukta, būtų sudėtinga, tiktai tuose žingsniuose
pasigendama logikos ir tam tikro nuoseklumo“, - BNS sakė ministras.
Anot jo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai
prieštarauja jo žodžiams.
„Visiškai neseniai prezidentas V.Putinas pats yra pasakęs, man
regis, ar tik ne vakar, kad politiniai instrumentai ir spaudimo
priemonės ekonomikoje yra nepriimtini ir kad tai prieštarauja
normoms ir taisyklėms. Mes tą jau seniai žinome ir patys tą
patyrėme, kuomet buvo blokavimas mūsų maisto produktų, sūrio,
pieno produktų, arba, tarkime, Moldavijos vyno, arba Ukrainos
šokolado, arba Gruzijos mineralinio vandens. Mes ta atsimename, bet
tai nuskambėjo iš prezidento V.Putino lūpų, tai, vadinasi,
argumentai kaip ir aiškūs, kad politiniais motyvais to nereikėtų
daryti“, - dėstė L.Linkevičius.
Be to, ministras pabrėžė, kad vadinamosios atsakomosios
sankcijos „kerta pačios Rusijos piliečiams“.
„Draudžiant daržovių, vaisių, sakykime, importą iš Vakarų
Europos, suprantama, yra tam tikra žala gamintojams Vakarų Europoje,
čia viskas yra akivaizdu, bet pirmiausia tai smūgis bus vartotojams
pačioje Rusijoje, nes pakils kainos ir tas jau dabar matosi,
Kaliningrado srityje mes žinome tokius pavyzdžius“, - sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vieneriems metams
uždraudė ar apribojo žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto
produktų importą iš šalių, taikančių sankcijas Rusijai.
Tokį įsakymą V.Putinas pasirašė trečiadienį, pranešė
Kremliaus spaudos tarnyba.
Kremliaus tinklapyje skelbiamame dekrete V.Putinas nurodė
vyriausybei imtis priemonių subalansuoti vidaus rinką ir neleisti
didinti produkcijos kainų, taip pat imtis priemonių, kurios
padidintų žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlą vidaus rinkoje.
Šį žingsnį Maskva žengė, reaguodama į praėjusią savaitę
Vakarų įvestas naujas sankcijas, kurių taikiniu pirmą kartą tapo
svarbūs Rusijos ekonomikos sektoriai.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga praėjusią
savaitę paskelbė naujas sankcijas Rusijos bankams, energetikos ir
gynybos firmoms, kruopščiai suderinus veiksmus prieš Rusiją, kuri,
pasak jų, kursto separatistų judėjimą Ukrainoje.