„Šiuo atveju Rusija demonstruoja, kad jai visos priemonės yra
geros ir ieško skaudžiausių vietų Europos Sąjungai. Drįstu
teigti, kad santykinai Baltijos valstybės, ko gero, čia nukentės
šiek tiek labiau nei Europos Sąjunga“, - ketvirtadienį LRT
radijui sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, labiausiai nukentės Baltijos valstybės, nes jų
eksporto dalis į Rusiją yra didesnė nei, pavyzdžiui, kitų ES
šalių.
„Eksporto į Rusiją lyginamasis svoris - Lietuvos, Latvijos ir
Estijos - eksporto struktūroje yra šiek tiek didesnis ir, kas svarbu
pabrėžti, maisto produktų lyginamasis svoris yra nemažas. Jeigu
mes kalbame apie bendrą maisto produktų eksportą, tai jis į
Rusiją sudaro bemaž 5 mlrd. litų, tačiau lietuviškos kilmės
maisto produktų eksportas sudaro šiek tiek daugiau nei 1 mlrd.
litų.
Taip, tai įspūdinga suma, tačiau tai nereiškia, kad tą
sumą reiks nurašyti iš įmonių veiklos ataskaitų. Be abejo,
įmonės stengsis reaguoti į šiuos sprendimus ir ieškos, kaip
įsisavinti alternatyvias rinkas“, - aiškino ekonomistas.
Anot G.Nausėdos, Rusija rodo, kad jai negalioja Pasaulio prekybos
organizacijos taisyklės ir kad nuo šiol ji aktyviau bendradarbiaus
su kitomis, sankcijų netaikančiomis valstybėmis.
„Rusija akivaizdžiai demonstruoja, kad pasaulinė ekonominė
tvarka jai nebėra kažkokia vertybė ir to, ko jie anksčiau
nuosekliai siekė - Pasaulio prekybos organizacija - nebėra kažkokia
svajonių viršūnė ir dabar jie demonstruoja kur kas aktyviau
dirbsiantys su valstybėmis, kurios nepasirašė po sankcijomis
Rusijai, ir tai yra nemažai Lotynų Amerikos šalių, iš dalies
Japonija, Pietų Korėja“, - sakė banko atstovas.
„Pasaulio prekybos organizacijos principai pažeisti, mano
požiūriu, kadangi nėra nurodyta jokių ekonominių, techninių,
epideminių, loginių, veterinarinių pažeidimų, dėl kurių šitas
eksportas bus sustabdytas. Yra tik politinis sprendimas apriboti
visoms šalims, kurios dalyvavo sankcijų rengime“, - pridūrė
G.Nausėda.