Trečiąjį 2014 m. ketvirtį 21 proc. Europos gyventojų teigė, kad didžiausią rūpestį pagal svarbą jiems kelia darbo saugumas artimiausių šešių mėnesių laikotarpiu – šis rodiklis nuo ankstesnio ketvirčio sumažėjo 3 procentiniais punktais. Susirūpinimas dėl ekonomikos taip pat mažėjo – trečiąjį ketvirtį nukrito 1 procentiniu punktu iki 20 proc. Tačiau, lyginant su antruoju ketvirčiu, nerimas dėl karo – priešingai – kilo 8 procentiniais punktais ir pasiekė 18 proc., o baimė dėl terorizmo išaugo 4 procentiniais punktais ir pasiekė 9 proc.
Tuo tarpu 27 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų teigė, kad ateinančius šešis mėnesius susirūpinimas dėl ekonomikos jiems bus svarbiausias arba antras pagal svarbą dalykas. Rodiklis gerokai sumažėjo, lyginant su praėjusį ketvirtį buvusiais 34 proc. Tuo tarpu baimė dėl terorizmo išaugo net 8 procentiniais punktais ir pasiekė 14 proc., susirūpinimas dėl karo kilo 5 procentiniais punktais ir pasiekė 9 proc., o nuogąstavimai dėl darbo ir asmeninio gyvenimo balanso padidėjo 3 procentiniais punktais ir pasiekė 12 proc.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione susirūpinimas dėl sveikatos pralenkė susirūpinimą dėl ekonomikos ir atsidūrė pirmoje arba antroje vietoje. Trečiąjį ketvirtį šis rodiklis išaugo 6 procentiniais punktais ir pasiekė 30 proc. Susirūpinimas dėl ekonomikos krito 3 procentiniais punktais – iki 27 proc.
Lotynų Amerikos bei Vidurio Rytų ir Afrikos regionuose atitinkamai 25 proc. ir 29 proc. respondentų teigė, kad nerimas dėl darbo saugumo yra pirmoje arba antroje vietoje, lyginant su antruoju ketvirčiu, rodikliai sumažėjo 1 ir 2 procentiniais punktais. Tačiau susirūpinimas dėl ekonomikos nepasidavė kituose regionuose vyravusiai tendencijai ir 2 procentiniais punktais išaugo Lotynų Amerikoje (pasiekė 26 proc.) bei Vidurio Rytuose ir Afrikoje (pasiekė 22 proc.).
Tuo tarpu Lietuvoje per antrąjį ir trečiąjį metų ketvirčius karo grėsmė tapo vienu iš pagrindinių nerimą keliančių veiksnių – 14 proc. lietuvių įvardija tai kaip pirmą ar antrą susirūpinimo priežastį. Panašiai nerimaujama ir dėl maisto kainų, mokesčių naštos ir darbo/asmeninio gyvenimo balanso. Nors nerimas dėl sveikatos išlieka pagrindiniu, tačiau jo svarba nukrito iki 32 proc. Tuo tarpu galimas karas daug didesnį susirūpinimą kelia mūsų kaimynėms Latvijai ir Estijai. Pastarojoje karo baiminasi 21 proc. gyventojų po pirmoje ir antroje vietoje atsidūrusio rūpesčio dėl bendros ekonominės situacijos ir sveikatos. Tuo tarpu karo grėsmė Latvijoje atsidūrė sąrašo viršuje - 30 proc. šalies gyventojų tai įvardija kaip pirmą arba antrą pagal svarbą nerimą.
Inga Ilkytė yra „ACNielsen Baltics“ direktorė.