Rusijos centrinio banko duomenimis, pernai iš Rusijos nutekėjo 62,7 mlrd. dolerių. Todėl, jei A.Siluanovo prognozė pasitvirtintų, kapitalo srovė šiemet taptų dvigubai stipresnė.
Ar liks bent kas nors?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškino, kad prie ištekančio užsienio kapitalo priskaičiuojami ir tie pinigai, kurių Rusijoje dirbančios užsienietiškos įmonės nusprendžia šalyje nepalikti, bet pačios veiklą tęsia.
„Jei įmonė dirba, gauna pelną, ji gali nepalikti pinigų valstybėje, bet išsiųsti juos atgal. Kai jie nereinvestuojami, palieka šalį“, – sakė ekonomistas.
Kitaip yra su vertybiniais popieriais, kuriuos investuotojai pastaruoju metu intensyviai pardavinėja. „Šitas srautas baigsis, kai jų nebeliks“, – aiškino N.Mačiulis.
Klaustukas virš biudžeto
Dar vienas Rusijos finansų ministeriją kamuojantis klausimas yra kitų metų šalies biudžetas. Praeitą savaitę Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jis būtų peržiūrimas tik smarkiai kritus naftos kainoms.
Tuo metu prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Rusijos ekonomika yra pasiruošusi net ir katastrofiškam naftos kainų kritimui. Pajamos iš naftos ir dujų sudaro per 50 proc. visų Rusijos biudžeto pajamų.
Tačiau N.Mačiulis galvoja, kad Rusija pajamų į biudžetą problemą greičiausiai spręs per nuvertėjantį rublį.
„Rusijos valdžia dabar sąmoningai siekia rublio nuvertėjimo, kad atsvertų naftos kainą“, – sakė ekonomistas.
Kadangi pajamas iš naftos Rusija gauna doleriais, juos konvertavus į rublius, skaičiai biudžeto eilutėse taip ir nepasikeistų ir pinigų netrūktų.
„Taip pavyktų išvengti socialinių išmokų ar kitų išlaidų mažinimo, ko daryti nemėgsta jokia valdžia“, – pastebėjo N.Mačiulis.
Jei Kremlius vis dėlto nuspręstų karpyti biudžetą, akivaizdu, kad karinės išlaidos liktų nepaliestos, teigė Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius.
„Visa kita priklausys nuo prioritetų, tuometinių politikų ir politinės konjunktūros – kaip išsidėstys politinės grupuotės“, – komentavo pašnekovas.
Visgi abejotina, kad būtų nuspręsta mažinti pensijas ar kitas socialines išmokas. M.Laurinavičiaus vertinimu, palyginti su Vakarais, socialinės apsaugos sistemos ir kitų valstybės teikiamų paslaugų būklė Rusijoje yra prasta.
Tačiau, palyginti su prezidento Boriso Jelcino laikais, viskas atrodo kur kas geriau. „V.Putino laikais daug kas gerokai patobulėjo ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl rusai yra pakantūs Kremliaus vykdomai politikai“, – pastebėjo analitikas.
Europos nepastums
Besitęsianti suirutė Rusijos ekonomikoje teoriškai turėtų pakenkti ir ant recesijos ribos balansuojančiai Europos ekonomikai. Bet N.Mačiulis netiki, kad Rusija galėtų pastumti Europą į recesiją.
„Mažiau nei 5 proc. Europos eksporto tenka Rusijai. Recesija prasidėti galėtų, tik jei būtų pasiryžta sankcijas Rusijai padidinti iki visiško prekybos nutraukimo“, – sakė ekonomistas.
Tačiau, jo manymu, to pasiekti nebūtų lengva ir nedaug Europos politikų pasisakytų už tokias priemones.
