Lietuvos savivaldybių asociacija spalio pirmąją išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad 60 savivaldybių skolos per penkerius metus išaugo trigubai ir perkopė 2 mlrd. litų. Pusė Lietuvos savivaldybių jau pasiekė skolinimosi limitus ir nebegali skolintis net investiciniams projektams kofinansuoti. Vėliau pasigirdo kalbos ir apie tariamą Vilniaus miesto bankrotą.
Tačiau labiausiai nustebino finansų ministro R.Šadžiaus komentaras, kuris parodo visišką neišmanymą apie savivaldos finansus. Gal tai ir yra priežastis, dėl ko formuojasi finansinės problemos savivaldybėse, ypač Vilniuje?
R.Šadžius pasiūlė gelbėjimosi receptą: „Vilnius turi pats geriau rinkti mokesčius, jei nori pagerinti savo finansinę padėtį. Miestas gauna ir gyventojų pajamų mokestį, mieste turi būti surenkamas ir mokestis už savivaldybės patalpų nuomą, žemės mokestis už savivaldybės teritorijoje esančias žemes turi būti tvarkingai sumokamas.“
Tačiau finansų ministras, matyt, užmiršo ar, dar blogiau, net nežino, kad savivaldybės nerenka mokesčių. Juos renka Finansų ministerijai pavaldi Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei jokia kita savivaldybė tiesiogiai negauna gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kaip atrodo finansų ministrui.
Vilniečiai moka GPM tiesiai į valstybės iždo sąskaitą, kurią valdo tam pačiam finansų ministrui pavaldi Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sumokėtas tiesiai Finansų ministerijai GPM paskirstomas tik pagal jai suprantamą tvarką, todėl Vilniaus gyventojams realiai lieka tik 22 proc. GPM. 2013 metais Vilniuje buvo sumokėta apie 1,9 milijardo litų GPM mokesčio, Vilniui liko tik 362 mln. litų.
Ministras, kalbėdamas apie žemės mokestį, kaip gelbėjimosi priemonę, visiškai nusišnekėjo, nes Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pajamų struktūroje žemės mokestis sudaro pusę procento, t.y. 2013 metais planuotos pajamos siekė 7 mln. litų, o Valstybinė mokesčių inspekcija surinko tik 3,7 mln. litų.
Savivaldybės turto nuomos pajamos per metus sudaro 5 mln. litų, nes iš mokyklų ar ligoninių nuomos mokesčio nesurinksi, o jei yra galimybė - tokios patalpos privatizuojamos viešojo aukciono būdu.
Dar vienas ministro teiginys. „Dideli projektai - kelių infrastruktūra, energetikos infrastruktūra, tarp jų ir nacionalinis stadionas, kurį galų gale mums reikėtų turėti Vilniuje, - vykdomi ne vien savivaldybės lėšomis, o savivaldybei dalyvaujant, ir dalyvavimas daugiausia organizacinis. Lėšos ateina iš valstybės biudžeto ir tai normalu, tai nėra skylių kaišymas“, - Žinių radijui sakė finansų ministras R.Šadžius.
Ir čia ministras viešai rodo savo neišmanymą, nes užtektų pasižiūrėti į Finansų ministerijos duomenis, kad pamatytum, jog didžiausią savivaldybių skolų dalį sudaro paskolos europinei paramai kofinansuoti.
Nuo 2004 iki 2013 metų savivaldybės turėjo pridėti ne mažiau kaip 15 proc. savo lėšų, o didžiosios ir daugiau.
Vien Vilniaus miesto savivaldybė per šį laikotarpį transporto projektams įgyvendinti turėjo skolinti daugiau nei pusę savo turimos skolos - 0,5 milijardo litų.
Tokie ministro pareiškimai grėsmingi Lietuvos savivaldai, nes tai reiškia, kad savivaldybių finansų bėdos ir toliau bus ignoruojamos, o tai sėkmingai darė ir prieš tai buvę ministrai A.Šemeta, I.Šimonytė, o dabar ir R.Šadžius. Pastarasis jau buvo pagarsėjęs 2008 metais, kai akivaizdžiai neigė krizę, kuri Lietuvos ekonomikos BVP nusmukdė daugiau nei 16 proc. Istorija kartojasi?
Kažkokia nelemta trijų Š kombinacija.
