Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 11-21 dienomis atliktą apklausą, septintadalis (14 proc.) suaugusių šalies gyventojų mano, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 43 proc. atsakė, kad ji nepasikeitė, o keturi iš dešimties respondentų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.
Per mėnesį gyventojų nuomonė apie ekonominę šalies padėtį kiek pagerėjo - pastebinčių augimą daugėjo 5 procentiniais punktais, tačiau per metus blogai vertinančių Lietuvos ekonomiką dalis ūgtelėjo 7 procentiniais punktais.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis aiškina, kad nors Lietuvos ūkis kur kas ilgiau nei metus nuosekliai augo, gyventojų nuotaikas koregavo nepalankios prognozės.
„Manau, iš dalies gyventojų nuomonės pablogėjimą lėmė tas faktas, kad ekonomistai, įvairios institucijos mažino Lietuvos augimo prognozes šiems ir kitiems metams, atsižvelgdami į tai, kad tarp Rusijos ir Vakarų valstybių prasidėjo ekonominių santykių atšalimas, buvo pritaikytas abipusis embargas. Tai buvo šiek tiek netikėta ir todėl gyventojų nuotaikos tapo šiek tiek prastesnės“, - sako N.Mačiulis.
Vertinant makroekonominius duomenis teigti, kad šiemet ekonominė padėtis yra blogesnė nei pernai, tikrai negalima, pabrėžia ekonomistas. Daugelyje sričių, anot jo, pastebima teigiamų tendencijų.
„Infliacijos praktiškai nėra, per metus kainos visiškai nepasikeitė - žinoma, dalis prekių ir paslaugų brango, tačiau nemažai jų ir atpigo. Pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė, transporto paslaugos, ryšio paslaugos, namų apyvokos prekės yra pigesnės nei buvo prieš metus - tai jau yra teigiamos naujienos gyventojams.
Vidutinis darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, didėjo 4,5 proc. - vėlgi sunku pasakyti, kad tai būtų bloga tendencija, kai kainos visai nedidėjo. Dar svarbiau tai, kad nedarbo lygis šiemet sparčiai mažėjo - trečiąjį ketvirtį jis krito iki 9,1 proc., t.y. daugiau nei 2 procentiniais punktais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, - vardijo N.Mačiulis.
Taip pat ekonomikos ekspertas sakė, kad didelė visuomenės dalis situacijos gerėjimo nepajautė. Jo žodžius patvirtina ir apklausos rezultatai: spalį savo šeimos finansinę padėtį kaip pagerėjusią įvertino tik kas dešimtas (10 proc.) gyventojas. Trečdalis (34 proc.) nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų atsakė, kad ji nepasikeitė.
Per pastarąjį mėnesį geresne šeimos finansine padėtimi galėjo pasigirti 3 procentiniais punktais didesnė dalis gyventojų. Tačiau situacija per metus, gyventojų nuomone, absoliučiai nepasikeitė - galinčiųjų pasidžiaugti pilnesnėmis piniginėmis daugiau neatsirado.
„Reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje vis dar yra gyventojų, kurie neturi darbo - tiems maždaug 150 tūkst. bedarbių gyvenimas tikrai nepagerėjo, nedarbo draudimo išmoka ar socialinė pašalpa neaugo. Dar maždaug 600 tūkst. gyventojų gyvena iš pensijų, kurios taip pat vis dar nedidėjo, o anksčiau nesumokėtos pensijos dar nebuvo kompensuotos - taigi jie vėlgi nepajautė ekonomikos augimo ir situacijos gerėjimo“, - komentuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistas atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestis augo ne visuose sektoriuose, o, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos apsaugos sistemų darbuotojų atlyginimai nedidėjo jau daug metų iš eilės.
„Natūralu, kad net ir ketvirtus metus iš eilės augant ekonomikai, viešojo sektoriaus darbuotojai nemato jokios pažangos ir proveržio“, - tikina jis.
Sociologai konstatuoja, kad šeimos finansais dažniau yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai ir bedarbiai, taip pat respondentai, gaunantys vidutines ir mažiausias (iki 1500 Lt) šeimos pajamas per mėnesį.
N.Mačiulis pabrėžė, kad šioje grupėje didesnes pajamas pastaruoju metu gavo tik mažiausią, minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), uždirbantys gyventojai. Tačiau stebėtis, kad asmeninių finansų pagerėjimo jie nepajuto, anot ekonomisto, nereikia.
„Turime suprasti, kad MMA gaunantis žmogus niekada nebus laimingas. Jis supras, kad darbdavys jam moka mažiausiai, kiek leidžia mokėti įstatymai. Vis dėlto valstybės tikslas turėtų būti, kad MMA gautų kuo mažesnis skaičius žmonių, ir tai turėtų būti laikina būsena, kol darbuotojas mokosi ir įgyja patirties“, - sako jis.
N.Mačiulis apgailestauja, kad valdžios atstovai daug dėmesio skiria tokiems klausimams kaip MMA kėlimas ir nediskutuoja, kaip išspręsti neadekvataus viešojo sektoriaus darbuotojų - slaugytojų, mokytojų, bibliotekininkų ir kitų - atlyginimo klausimą.
„Ir niekas apie tai nešneka, nes net neįsivaizduoja, iš kur gauti pinigų ir kaip pakeisti situaciją“, - konstatuoja ekonomistas.
