Rinkos ir viešosios
nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 11-21 dienomis
atliktą apklausą, septintadalis (14 proc.) suaugusių šalies
gyventojų mano, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis
Lietuvoje pagerėjo, 43 proc. atsakė, kad ji nepasikeitė, o keturi
iš dešimties respondentų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis per
pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.
Per mėnesį gyventojų nuomonė apie ekonominę šalies padėtį kiek
pagerėjo - pastebinčių augimą daugėjo 5 procentiniais punktais,
tačiau per metus blogai vertinančių Lietuvos ekonomiką dalis
ūgtelėjo 7 procentiniais punktais.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis aiškina, kad
nors Lietuvos ūkis kur kas ilgiau nei metus nuosekliai augo,
gyventojų nuotaikas koregavo nepalankios prognozės.
„Manau, iš dalies gyventojų nuomonės pablogėjimą lėmė tas
faktas, kad ekonomistai, įvairios institucijos mažino Lietuvos
augimo prognozes šiems ir kitiems metams, atsižvelgdami į tai, kad
tarp Rusijos ir Vakarų valstybių prasidėjo ekonominių santykių
atšalimas, buvo pritaikytas abipusis embargas. Tai buvo šiek tiek
netikėta ir todėl gyventojų nuotaikos tapo šiek tiek prastesnės“, -
sako N.Mačiulis.
Vertinant makroekonominius duomenis teigti, kad šiemet
ekonominė padėtis yra blogesnė nei pernai, tikrai negalima,
pabrėžia ekonomistas. Daugelyje sričių, anot jo, pastebima teigiamų
tendencijų.
„Infliacijos praktiškai nėra, per metus kainos visiškai
nepasikeitė - žinoma, dalis prekių ir paslaugų brango, tačiau
nemažai jų ir atpigo. Pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė, transporto
paslaugos, ryšio paslaugos, namų apyvokos prekės yra pigesnės nei
buvo prieš metus - tai jau yra teigiamos naujienos gyventojams.
Vidutinis darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį, lyginant su
praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, didėjo 4,5 proc. - vėlgi sunku
pasakyti, kad tai būtų bloga tendencija, kai kainos visai nedidėjo.
Dar svarbiau tai, kad nedarbo lygis šiemet sparčiai mažėjo -
trečiąjį ketvirtį jis krito iki 9,1 proc., t.y. daugiau nei 2
procentiniais punktais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš
metus“, - vardijo N.Mačiulis.
Taip pat ekonomikos ekspertas sakė, kad didelė visuomenės
dalis situacijos gerėjimo nepajautė. Jo žodžius patvirtina ir
apklausos rezultatai: spalį savo šeimos finansinę padėtį kaip
pagerėjusią įvertino tik kas dešimtas (10 proc.) gyventojas.
Trečdalis (34 proc.) nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis
pablogėjo, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų atsakė, kad ji
nepasikeitė.
Per pastarąjį mėnesį geresne šeimos finansine padėtimi galėjo
pasigirti 3 procentiniais punktais didesnė dalis gyventojų. Tačiau
situacija per metus, gyventojų nuomone, absoliučiai nepasikeitė -
galinčiųjų pasidžiaugti pilnesnėmis piniginėmis daugiau neatsirado.
„Reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje vis dar yra gyventojų,
kurie neturi darbo - tiems maždaug 150 tūkst. bedarbių gyvenimas
tikrai nepagerėjo, nedarbo draudimo išmoka ar socialinė pašalpa
neaugo. Dar maždaug 600 tūkst. gyventojų gyvena iš pensijų, kurios
taip pat vis dar nedidėjo, o anksčiau nesumokėtos pensijos dar
nebuvo kompensuotos - taigi jie vėlgi nepajautė ekonomikos augimo
ir situacijos gerėjimo“, - komentuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistas atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestis
augo ne visuose sektoriuose, o, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos
apsaugos sistemų darbuotojų atlyginimai nedidėjo jau daug metų iš
eilės.
„Natūralu, kad net ir ketvirtus metus iš eilės augant
ekonomikai, viešojo sektoriaus darbuotojai nemato jokios pažangos
ir proveržio“, - tikina jis.
Sociologai konstatuoja, kad šeimos finansais dažniau yra
nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai ir bedarbiai,
taip pat respondentai, gaunantys vidutines ir mažiausias (iki 1500
Lt) šeimos pajamas per mėnesį.
N.Mačiulis pabrėžė, kad šioje grupėje didesnes pajamas
pastaruoju metu gavo tik mažiausią, minimalų mėnesinį atlyginimą
(MMA), uždirbantys gyventojai. Tačiau stebėtis, kad asmeninių
finansų pagerėjimo jie nepajuto, anot ekonomisto, nereikia.
„Turime suprasti, kad MMA gaunantis žmogus niekada nebus
laimingas. Jis supras, kad darbdavys jam moka mažiausiai, kiek
leidžia mokėti įstatymai. Vis dėlto valstybės tikslas turėtų būti,
kad MMA gautų kuo mažesnis skaičius žmonių, ir tai turėtų būti
laikina būsena, kol darbuotojas mokosi ir įgyja patirties“, - sako
jis.
N.Mačiulis apgailestauja, kad valdžios atstovai daug dėmesio
skiria tokiems klausimams kaip MMA kėlimas ir
nediskutuoja, kaip išspręsti neadekvataus viešojo sektoriaus
darbuotojų - slaugytojų, mokytojų, bibliotekininkų ir kitų -
atlyginimo klausimą.
„Ir niekas apie tai nešneka, nes net neįsivaizduoja, iš kur
gauti pinigų ir kaip pakeisti situaciją“, - konstatuoja ekonomistas.