Rusai jau anksčiau įtarė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje išauginta mėsa kaimyninėje šalyje virsta baltarusiška, ir tokiu būdu pasiekia Rusijos lentynas. Taip verslininkai siekia apeiti embargą, kuris draudžia eksportuoti maisto prekes į Rusiją.
Tačiau iš savotiško tarpininkiavimo nutarė užsidirbti Baltarusija. Kelionės įmonės po embargo paskelbimo smarkiai padidino mėsos importą iš Lietuvos.
Pavyzdžiui, Bresto laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti mėsos perdirbimo įmonė „Inko-Food“ vien tik rugpjūtį įsivežė 20 tonų jautienos, nors leidimų turėjo dar 280 tonų. Šiame fabrike lietuviška mėsa kemšama į dešras, o produkcija puošiama prekiniu ženklu „Beloruskaja tradicija“ („Baltarusiška tradicija“).
Tačiau panašu, kad tokiam verslui ateina liūdnos dienos. Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ įmonę įtraukė į juosius sąrašus – ji bent jau kol kas negalės įvežti mėsos produktų į Rusiją.
Kliuvo ir kitoms gamyklos, kurios perka mėsą iš Lietuvos. Rusai uždraudė įvežti paukštienos gaminius iš įvairių Baltarusijos perdirbimo fabrikų. Iš viso į juodąjį sąrašą pateko 17 mėsos kombinatų ir perdirbimo įmonių. Tikėtina, kad dauguma jų žaliavą pirko ES šalyse ir taip užsitraukė Rusijos nemalonę.
Baltarusijos spauda rašo, kad kai kurie fabrikai perdirbo „pigią ir, anot Rusijos veterinarų, nekokybišką mėsą“.
Lietuva šiais metais pastebimai padidino paukštienos eksportą į Baltarusija, rodo statistika. Šiais metais per devynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, beveik dvigubai išaugo eksportuojamos paukštienos kiekis į trečiąsias šalis, daugiausia šių gaminių išvežama į Baltarusiją, Honkongą bei Vietnamą.
