Leidinys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais auga gerokai sparčiau nei visoje euro zonoje, o skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra vienas mažiausių ES.
„2009 metais šalyje kilus finansų krizei, per kurią BVP sumažėjo 15 proc., o nedarbo lygis pakilo iki 18 proc., Lietuva skubiai ėmėsi griežto taupymo priemonių. Nuo 2009 iki 2013 metų vyriausybė apkarpė išlaidas 10,5 procentinio punkto BVP – labiau nei bet kuri kita ES valstybė narė. Savo viešųjų finansų deficitą ji sumažino nuo 9,3 iki 2,6 proc. BVP“, - teigia „The Economist“.
Ten pat rašoma, jog euro įvedimas gali būti naudingas ir dėl tam tikrų geopolitinių sumetimų. Lietuva yra buvusi Sovietų Sąjungos respublika ir Vilnius nėra itin toli nuo Maskvos. Rusakalbiai – grupė, kurią Vladimiras Putinas įsipareigojo „ginti“ – sudaro apie 5 proc. šalies gyventojų.
Tačiau savaitraštis perspėja, kad euras taip pat gali dar labiau išryškinti vieną iš Lietuvos ekonomikos trūkumų - nors šalies eksporto intensyvumo rodiklis yra vienas didžiausių pasaulyje, Lietuvos darbo jėgos našumas sudaro vos trečdalį euro zonos vidurkio.
Realus darbo užmokestis šiemet padidėjo 5 proc. ir prieaugis buvo gerokai didesnis nei euro zonos vidurkis, sudaręs maždaug procentą.
Tokį padidėjimą iš dalies lėmė minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 25 proc. 2013 metais.
Manoma, kad darbo užmokestis dar kelerius metus augs sparčiau nei našumas, nors Vyriausybė ir žada naudoti ES lėšas įgūdžiams vystyti.
„Savo ruožtu augant darbo užmokesčiui galėtų kilti kainos. Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, infliacija Lietuvoje kelerius ateinančius metus viršys euro zonos vidurkį, o tai reiškia, kad laikui bėgant Lietuvos prekės gali santykinai pabrangti (...). Lietuva gali laipsniškai prarasti konkurencingumą. Narystė euro zonoje ir su ja siejamas pigus skolinimasis gali dar padidinti šalies trūkumus, o ne juos sumažinti,“ - teigia „The Economist“.
