Leidinys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomika pastaraisiais
metais auga gerokai sparčiau nei visoje euro zonoje, o skolos ir
bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra vienas mažiausių ES.
„2009 metais šalyje kilus finansų krizei, per kurią BVP
sumažėjo 15 proc., o nedarbo lygis pakilo iki 18 proc., Lietuva
skubiai ėmėsi griežto taupymo priemonių. Nuo 2009 iki 2013 metų
vyriausybė apkarpė išlaidas 10,5 procentinio punkto BVP – labiau
nei bet kuri kita ES valstybė narė. Savo viešųjų finansų
deficitą ji sumažino nuo 9,3 iki 2,6 proc. BVP“, - teigia „The
Economist“.
Ten pat rašoma, jog euro įvedimas gali būti naudingas ir dėl tam tikrų
geopolitinių sumetimų. Lietuva yra buvusi Sovietų Sąjungos
respublika ir Vilnius nėra itin toli nuo Maskvos. Rusakalbiai –
grupė, kurią Vladimiras Putinas įsipareigojo „ginti“ – sudaro
apie 5 proc. šalies gyventojų.
Tačiau savaitraštis perspėja, kad euras taip pat gali dar
labiau išryškinti vieną iš Lietuvos ekonomikos trūkumų - nors
šalies eksporto intensyvumo rodiklis yra vienas didžiausių
pasaulyje, Lietuvos darbo jėgos našumas sudaro vos trečdalį euro
zonos vidurkio.
Realus darbo užmokestis šiemet padidėjo 5
proc. ir prieaugis buvo gerokai didesnis nei euro zonos vidurkis,
sudaręs maždaug procentą.
Tokį padidėjimą iš dalies lėmė minimalaus darbo užmokesčio
padidinimas 25 proc. 2013 metais.
Manoma, kad darbo užmokestis dar kelerius metus augs sparčiau nei
našumas, nors Vyriausybė ir žada naudoti ES lėšas įgūdžiams
vystyti.
„Savo ruožtu augant darbo užmokesčiui galėtų kilti kainos.
Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, infliacija Lietuvoje
kelerius ateinančius metus viršys euro zonos vidurkį, o tai
reiškia, kad laikui bėgant Lietuvos prekės gali santykinai
pabrangti (...). Lietuva gali laipsniškai prarasti konkurencingumą.
Narystė euro zonoje ir su ja siejamas pigus skolinimasis
gali dar padidinti šalies trūkumus, o ne juos sumažinti,“ -
teigia „The Economist“.