„Lietuvos ryto“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“ į šiuos klausimus mėgino atsakyti SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, buvęs premjeras Gediminas Vagnorius bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
1998-1999 metais, kai Rusiją purtė gili finansų krizė, Lietuvos premjeru buvo G.Vagnorius. Tačiau šiandien jis mano, kad dabartinę rublio krizę lėmė kitos priežastys nei tuomet.
O ir įtaka Lietuvos ekonomikai šįkart – nepalyginamai mažesnė nei tuomet.
„Rusijos partneriai tada masiškai neatsiskaitydavo su Lietuvos verslininkais. Buvo kitokia ir atsiskaitymų tvarka nei dabar.
Kitas skirtumas – pati Rusijos valdžia kelia valiutinę paniką dabar“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo buvęs premjeras.
Tai, kas dabar vyksta Rusijoje, yra pasekmės viso to, kas vyko visus metus.
„Investuotojai nepasitiki politine aplinka, kirto Vakarų šalių ekonominės sankcijos, be to, ir pati Rusija pradėjo taikyti sau embargą. Vyksta masinis kapitalo ištekėjimas, sumažėjo eksportas. Tad negali visa tai likti ramybėje“, - kalbėjo G.Vagnorius.
Pasak jo, Rusijos atsargos sumažėjo penktadaliu per trumpą laiką. Jei panika bus ir toliau, tai atsargos išgaruos labai greitai. Koks rublio kursas bus netrukus? Grįš prie šimto rublių už eurą, o pasekmės – ilgagalaikės, neabejoja buvęs Lietuvos premjeras. Pinigai išvežami iš Rusijos, tad tikėtis, kad greitai jie grįš, sunku.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neskuba kaltinti Centrinio banko, drastiškai padidinusio palūkanų normas.
„Rusijos banko sprendimas, pažvelgus į vadovėlį, buvo logiškas, Ankstesni žingsniai nieko nedavė, tad dabar bankas kirto iš esmės. Nes bankas išsigando, kaip ir kiti Rusijos finansų dalyviai. Visi suprato tai kaip paniką. Tai buvo tarsi pistoleto šūvis pulti keisti rublius“, - laidoje „Lietuva tiesiogiai“ dėstė G.Nausėda.
Pasak jo, Vladimiras Putinas kadaise kalbėjo apie spekuliantus rubliais, dabar jais tapo visi šalies gyventojai. „Ir nežinia, kaip jie dabar bus auklėjami, nes rublius keičia visi, ir ne visur jau pakanka valiutos. Kai kur euro kursas pusantro karto didesnis nei kitur, o tai jau nėra normalu“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Pastarieji įvykiai, jo manymu, rodo panikos apraiškas valiutų rinkoje. Centrinis bankas bando malšinti paniką sekindamas atsargas, nors Rusija, kita vertus, turi dar didelį atsargų arsenalą ir gali dar remti rublį. Bet tai greitai besikeičiantis dalykas, ir atsargų gali fiziškai nebelikti - daug reikalauja ir energetikos gigantai. „O visiems, kaip tam paukščiukui, gali nepakakti“, - sakė G.Nausėda.
SEB banko prezidento patarėjas nesiryžo prognozuoti, kiek rublis gali dar kristi artimiausiu metu.
„Neabejoju, kad permušimai šioje situacijoje gali būti stiprūs. Šiuo metu nematau fundamentalių faktorių, leidžiančių rubliui sustiprėti“, - tvirtino ekonomistas.
Žmonės perka, nes skaičiuoja kursą, ir nesiklauso politikų kalbų, mato, kaip viskas brangsta ir suvokia, kad naujai atvežamos prekės bus perkamos pagal naują kursą, jos kainuos daug brangiau. Todėl mėginama užsipirkti pigiau. „Rusai dar turi santaupų, todėl dar perka ne pirmo būtinumo prekes“, - pastebėjo G.Nausėda.
Kol kas Rusijos kojos - smėlyje, neturi pamato, nuo kurio gali atsispirti, nes galimybių pasiskolinti užsienio rinkoje paprasčiausiai nebėra.
O kaip tai gali paveikti Lietuvos verslą? Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, mūsų šalies verslas puikiai supranta Rusija reikalus, ir net didžiausi gamintojai seniai diversifikavo rinkas, įvertino, kokios pasekmės gali būti dirbant tik su Rusija.
Kita vertus, Rusijos ekonominės problemos gali susilpninti viso rgiomo – Kazachstano, Baltarusijos, visos Vidurinės Azijos šalis. O ten lietuviai yra nusitaikę.
„Poveikis bus ir Lietuvai, transportininkai pajaus. Perpardavėjai irgi pajus, ypač tie, kurie vežė iš kitų šalių į Rusiją. Nemažai Lietuvos kompanijų dalyvavo tame versle“, - sakė R.Dargis.
Lietuvos investicijos nėra tokios didelės, kaip, pavyzdžiui, skandinavų, kurie pristatė daug gamyklų. Tad lietuviai daugiau užsiima prekybos verslu.
Buvęs premjeras G.Vagnorius mano, kad Lietuva turėtų parengti specialų finansinės paramos priemonių planą, kuris gelbėtų į bėdą dėl Rusijos krizės patekusius verslininkus.
Rusijos problemas, pasak R.Dargio, lėmė ne visiškai teisinga ekonominė politika, koncentracija į žaliavų ir gynybos pramonę. Naftos kainai pajudėjus žemyn, neliko svertų valstybei.
O gal iš to galima gerai uždirbti? Pasak G.Nausėdos, visada yra investuotojų, kurie ieško uždarbio galimybių tokioje egzotiškoje aplinkoje. „Suirutė negali tęstis amžinai. Investicija superkant pusvelčiui ateityje gali būti pelninga“, - pastebėjo jis.
Bet kaip kapitalą sugrąžinti? Koks bus rublio kursas, kai reikės kapitalą susigrąžinti? Tai klausimai, į kuriuos atsakyti yra nelengva.
Kokius Rusijos žingsnius galima numatyti? „Jei nebus rastas ekonominis receptas, gali atsitikti taip, kad Rusijos politika tols nuo ekonomikos, darysis dar labiau karinga ir agresyvi. Tad dabar sustočiau. Dar didesnis jos baudimas stumia į tai, kad rusai bus labai nepatenkinti padėtimi. Klausimas, koks bus jos elgesys“, - svarstė ekonomistas.
