Savo indėlį įneša ir pingantys energetiniai ištekliai. Ekspertai perspėja, kad dolerio stiprėjimas gali būti finansinių kataklizmų pranašas, rašo „gazeta.ru“.
Henrikas Mülleris leidinyje „Spiegel“ primena, kad doleris, lyginant su jo minimalia verte 2011 metais, jau sustiprėjo 40 procentinių punktų (p.p.) kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu.
Ypač galingai jis spurtavo nuo rugsėjo: JAV valiuta išaugo 12 p.p. Japonijos jenos atžvilgiu, 5 p.p. euro, D. Britanijos svaro sterlingo ir Šveicarijos franko atžvilgiu, 14 p.p. Brazilijos realo ir 20 p.p. Rusijos rublio atžvilgiu.
Ši tendencija, tikriausiai, išliks: „DekaBank“ ekonomistai prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus doleris pakils dar 20 p.p. euro atžvilgiu (šiuo metu euras kainuoja 1,245 dolerio). Dar didesnės šio rodiklio vertės turi būti besivystančių šalių valiutų atžvilgiu. Be pinigų ir kredito politikos sugriežtinimo tokio dolerio pakilimo priežastis – skalūnų bumas, kuris leido Jungtinėms Valstijoms tapti ne naftos importuotoju, bet eksportuotoju, primena „Spiegel“ apžvalgininkas.
Dolerio stiprėjimas nenaudingas viso pasaulio ekonomikai, mano jis. Galimos pasekmės – ekonominė turbulencija, nacionalinių bankrotų bangos.
Šią nuomonę patvirtina ir dabartinės situacijos vertinimas, kurį pateikia Tarptautinių atsiskaitymų bankas („Bank for International Settlements“ - BIS). Šių metų gruodžio 7 dieną šis bankas paskelbė ataskaitą, kurioje išreiškė rimtą susirūpinimą dolerio stiprėjimu.
Banko analitikų nuomone, grėsmė iškilo besivystančioms rinkoms. Tačiau šį sykį kenčia ne valstybės finansai (vyriausybės sumažino skolinimosi mastą, pasimokiusios iš buvusių krizių), o verslo sektorius, pastaraisiais metais prikaupęs daug dolerinių skolų. Ekspertų vertinimais, skolos vertybinių popierių išleista už 2,6 trilijonus dolerių, o trys ketvirtadaliai tų popierių turi doleriais nurodytą nominalinę vertę. Dar už 3,1 trilijono dolerių tarptautiniai bankai suteikė kreditų.
BIS analitikai pažymi, kad dolerio stiprėjimą paprastai lydėdavo finansų krizės besivystančiose šalyse. Jie primena įvykius Lotynų Amerikoje praėjusio amžiaus 9-ajame ir įvykius Azijoje paskutiniajame dešimtmetyje.
Nukentės ir išsivysčiusios šalys, tarp jų – Vokietija. Dolerio stiprėjimas, viena vertus, padidins prekių konkurencingumą iš šalių, kurių valiuta pinga, kita vertus – daugumos Vokietijos įmonių klientai yra iš besivystančių rinkų. Pirkti vokišką produkciją ankstesnėmis apimtimis jie nebegalės. Tai neigiamai atsilieps BVP, kuris ir dabar auga 1 procento ribose. Vokiečius gali šiek tiek palaikyti eksporto į Jungtines Valstijas ir kitas Europos Sąjungos šalis padidinimas, o taip pat dalies prekių srautų perorientavimas į vidaus rinką.
Vokietija jau mažina eksporto apimtis. 2014 metų spalį „Destatis“ duomenimis Vokietijos eksportas pinigine išraiška sudarė 103,9 mlrd. eurų, tai yra 4,9 proc. daugiau, negu 2013 m. spalį. Tačiau atmetus sezoninius ir kalendorinius veiksnius eksportas, lyginant su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 0,5 procento. Importas padidėjo 0,9 proc., lyginant su analogišku 2013 metų laikotarpiu (iki 81,9 mlrd. eurų).
Atmetus sezoninius ir kalendorinius veiksnius importas spalį, lyginant su rugsėju, sumažėjo 3,1 procento. Apskritai paėmus, 2014 metų sausio-spalio mėnesiais eksportas padidėjo 3,6 proc., importas - 2,1 procento. Susumavus metų rezultatus neigiamu veiksniu taps eksporto sumažinimas iš Vokietijos į Rusiją dėl sankcijų. Tikimasi, kad jis sumažės apie 10-12 procentų.
Ateityje dėl naftos kainų kritimo ir rublio devalvavimo Rusijai taip pat vargu ar pavyks sugrįžti prie ankstesnių importo iš VFR rodiklių.
Vokietiją, taip pat ir Jungtines Valstijas, ilgą laiką gelbėdavo Kinija. Bet dabar jos ekonomika lėtėja. BVP augimo tempai 2015 metais gali sulėtėti iki 7 procentų, teigiama Kinijos visuomeninių mokslų akademijos paskutiniame pranešime.
2010 metais augimas buvo 10,4 proc., 2011 metais – 9,2 proc., 2012 metais – 7,8 proc., o 2013 metais – 7,7 procento. Prognozė einamiesiems metams – 7,5 procento. Užsienio prekybos apyvarta šių metų lapkritį sudarė 2,27 trilijono juanių, sumažėjusi 0,3 proc. lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, pažymi KLR Vyriausioji muitinės valdyba.
Tuo tarpu eksportas išaugo 4,9 proc., o importas sumažėjo 6,5 procento. Susumavus 11 mėnesių rezultatus prekybos apyvarta padidėjo 2,2 proc., eksportas išaugo 4,4 proc., importas sumažėjo 0,4 procento.
Ko gero Kinija – viena iš nedaugelio šalių, kurią potenciali finansų krizė aplenks (tiksliau, ji smogs jai netiesiogiai, užsienio prekybos sumažinimu). Šalis turi apie 3,9 trilijono oficialiųjų tarptautinių atsargų ir mažai skolų užsienio kreditoriams (apie 900 mlrd. dolerių). Dangiškoji Imperija dabar pati yra suinteresuota juanio susilpnėjimu, kad galėtų stiprinti savo ekonomiką.
Tačiau kitoms šalims brangstantis doleris – neigiamas veiksnys vidutinės trukmės perspektyvoje. 1971 metais Johnas Connally, tuomet vadovavęs JAV finansų ministerijai, pareiškė: „Doleris – tai mūsų valiuta, bet jūsų problema“. Ir dabar šis pareiškimas tebėra aktualus: visas pasaulis priverstas taikytis prie JAV veiksmų savos valiutos atžvilgiu, pažymi H. Mülleris.Parengė Leonas Grybauskas.
