Kai kurie bankų skyriai jau pačią pirmą euro įvedimo dieną suteiks galimybę iškeisti litus į eurus, tuo tarpu mums visiems, Lietuvos gyventojams, priklausantis valstybinis „Lietuvos paštas“ tą dieną, kai tikrai reikia žmonėms padėti, ilsėsis!
Valdžia negali įpareigoti privačių įmonių dirbti išeiginėmis dienomis, tačiau valstybei priklausanti įmonė privalo padėti gyventojams, o ne gyventi sau patogiai, dirbti lyg jokio euro įvedimo Lietuvoje nebūtų.
„Lietuvos paštas“ valdo plačiausią šalyje valstybei priklausantį gyventojų aptarnavimo tinklą, turi visas galimybes keisti valiutą. Tai, kad pirmąją euro įvedimo dieną valdžia neišnaudoja šio tinklo savo šalies piliečiams aptarnauti, yra, švelniai tariant, aplaidumas.
Kodėl bankai net neprašomi atsidaro sausio 1 dieną? Kodėl siunčia darbuotojus pirmąją Naujų metų dieną dirbti, moka viršvalandžius, litus į eurus keičia nemokamai? Todėl, kad privatus verslas vertina žmogų, klientą, nuolat galvoja apie jį, mato jo rūpesčius, nori kad gyventojas nesusidurtų su problemomis, atsimintų laiku suteiktą pagalbą ir ateityje sugrįžtų.
Maža to. Paaiškėjo, kad „Lietuvos paštas“ nedirbs net tris dienas – gyventojai jau gruodžio 29 dieną po pietų nebegalėjo pasinaudoti pašto paslaugomis. Kitaip sakant, istorinio įvykio šalyje metu valstybei priklausantis paštas tiesiog užtrenkia žmonėms duris!
Pasirodo, kad pasiruošti euro įvedimui paštui reikia net trijų dienų, kai bankai, degalinės metų sandūroje neveiks tik apie valandą.
Kodėl per 25 metus valstybės turtas valdomas ne pagal versle seniai taikomus efektyvius vadybos modelius, o pagal nomenklatūrinius tingius mechanizmus?
Atsainų „Lietuvos pašto“ požiūrį į savo klientus, įmonės valdomo turto savininkus, piliečius rodo įsigalėjusį valdžios atotrūkį nuo eilinių piliečių, gyventojų, paprastų žmonių. Štai vieni politikai nutarė įvesti eurą, nerengti dėl euro referendumo, nes juk politikai geriau žino, ko reikia Lietuvai. Atitinkamai tokį atsainų požiūrį į žmones atkartoja ir valstybės turtą valdančios įmonės vadovybė. Generalinis direktorius, pavaduotojai, departamentų direktoriai – skambios pareigos, aukštos pozicijos.
Sėdi sau jaukiai krėsle ir susitapatina su minkšta odine kėde, užriečia nosį nuo savo svarbos, susireikšmina ir tampa patys sau reikšmingiausi. Žmonės – dzin.
