Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu,
didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.
„Lietuva gali skolintis už mažesnes palūkanas dėl to, kad
taps euro zonos nare ir nebeliks valiutos kurso rizikos, nes iki šiol
Lietuva skolindavosi užsienio valiuta - eurais, o pajamas gaudavo
nacionaline valiuta - litais. Reikėdavo susimokėti rizikos premiją
ir tai nemažai kainuodavo“, - sakė N.Mačiulis.
Ekonomistas mano, jog per 5-6 metus refinansavus visas valstybės
paskolas, Lietuva turėtų sutaupyti apie 400 mln. litų (115 mln.
eurų), o šios lėšos galėtų būti paskirstytos kitoms sritims.
Galimą spartų kainų didėjimą po euro įvedimo jis pavadino
mitu, nes to nebuvo nei Estijoje, nei Latvijoje.
Finansų grupės „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas
teigia, jog euras paskatins prekybą ir padės pritraukti
investicijas.
„Euras suteiks galimybę pritraukti daugiau užsienio
investuotojų į Lietuvą. Euras padės lengviau eksportuoti prekes į
euro zonos valstybes. Darbuotojai galės lengviau palyginti darbo
užmokestį su kitomis valstybėmis. Tai - iššūkis įmonėms, nes
reikės kelti darbo užmokesčius, kad įmonės darbuotojus
sustabdytų nuo emigravimo“, - teigė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, euras sukurs stabilumo jausmą, nes Lietuva pagaliau
pradės kaupti rezervą.
„Prisidėsime prie ES ir euro zonos fondų, kurie skirti
gelbėti į bėdą pakliuvusias valstybes. Turėsime galimybę, esant
sunkiai situacijai, fondu pasinaudoti. Laimėsime daugiau nei
pralaimėsime“, - aiškino Ž.Mauricas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius,
politologas Vincentas Vobolevičius mano, jog galimybė skolintis
pigiau gali paskatinti kai kurias politines grupes pradėti
neatsakingai išlaidauti.
„Kyla klausimas, ar politikai atsakingai naudosis mažesniais
skolinimosi kaštais. Politikams tikrai kils pagunda
padidinti išlaidas savo rėmėjams ir taip laimėti rinkimus. Jeigu
nesugebėsime suvaldyti šio dalyko, prisiskolinsime ir nueisime
Graikijos keliu bei sukelsime daug problemų“, - kalbėjo
V.Vobolevičius.
„Kainos kils nežymiai. Ateis savivaldybių rinkimai ir žmonės
matys, kad kainos baisiai nepakilo. Tai bus teigiamas dalykas
valdantiesiems ir padidės euro optimistinių nuomonių balansas“, -
pridūrė V.Vobolevičius.
Pasak eksperto, po euro įvedimo turėtų padidėti įtampa tarp
partijų, kurios pasisako už atsakingą nacionalinio biudžeto
sudarymą, ir tarp populistinių partijų, kurios norėtų padidinti
išlaidas, kad pritrauktų daugiau rinkėjų. Iki šiol ši įtampa
nebuvo didelė, nes skolinimasis buvo per brangus.
Jo teigimu, gyventojai ilgainiui gali labiau susidomėti euro
zonos problemomis, nes Lietuvai tapus euro zonos nare, bus manoma, kad
visi euro zoną veikiantys veiksniai darys tiesioginę įtaką
Lietuvai.
„Už 5-6 metų tapsime labiau politiškai priklausomi nuo
to, kas vyksta euro zonoje, nors iš tikrųjų jau seniai buvome
priklausomi tiesiogiai. Kai turėsime eurą, bet kokie euro zonos
ekonomikų „žagsėjimai“ mūsų politikoje galės įgyti
garsesnį atgarsį, nes žmonių mintyse būsime tiesiogiai nuo
visko priklausomi“, - teigė V.Vobolevičius.
Lietuvos verslo atstovai teigia, kad būtent mažesnės palūkanos
leis pigiau skolintis naujoms investicijoms, o euras gali užtikrinti
stabilesnį investavimo klimatą.
Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonės Vilkyškių
pieninės vadovas Gintaras Bertašius teigė, kad pieno sektoriuje po euro įvedimo
nebus didelių pokyčių, tačiau nebereikės
išleisti papildomų kaštų konvertuojant valiutas.
„Pieno verslas yra globalus. Visiškai ilgam laikotarpiui euro
įvedimas nedarys įtakos verslui. Kaip dirbame, taip ir dirbsime.
Plėtrai ir stipresniam įsitvirtinimui euro zonoje euro įvedimas
taip pat įtakos neturės“, - aiškino G.Bertašius.
Suomijos kapitalo energetikos bendrovės „Fortum
Heat Lietuva“ vadovas Vitalijus Žuta sakė, kad euras didžiausią
įtaką darys esamiems ir būsimiems investuotojams, pirmiausia dėl
pingančių paskolų. Tačiau ar padaugės investuotojų, priklausys
nuo politinių sprendimų.
„Investicijos priklauso ne nuo valiutos, o nuo politikos, ar yra
palankus klimatas, ar ne. Energetikos sektoriuje paskutiniu metu stabilumo
norėtųsi daugiau. Viliamės, kad stabilumo euras
šiek tiek įves“, - kalbėjo V.Žuta.
Jo teigimu, verslas kaip ir valstybė gaus naudos,
refinansuodamas senas paskolas, paimtas didesnėmis palūkanomis.
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas
Kondrusevičius tvirtino, kad euro įvedimas vežėjams didelės
įtakos neturės, tačiau valiutų konvertavimo eliminavimas kiek
sumažins finansinius kaštus.
Lietuva sausio 1 dieną tapo 19-aja euro zonos nare. Nuo šiol
visos trys Baltijos regiono valstybės turi vieną valiutą - eurą.
Estija prie euro zonos prisijungė 2011 metų sausio 1 dieną, o
Latvija - 2014 metų sausio 1 dieną.