Teigiamos tendencijos pastebimos ir euro zonoje – stiprėjantis vidaus rinkos atsigavimas, atpigusi nafta ir Europos Centrinio Banko (ECB) pradėta kiekybinio skatinimo programa paspartins bendrijos BVP augimą iki 1,5 proc. 2015 m. Todėl „EY“ analitikai pagerino 2016 m. prognozę iki 1,8 proc. – tai būtų didžiausias BVP augimas nuo 2010 m.
„Tačiau nerimo į regioną įneš nemažai neišspręstų struktūrinių problemų, kurios 2017-19 m. sulėtins euro zonos ekonomikos augimą iki 1,6 proc. per metus. Be to, sudėtingos derybos su Graikija dėl jos skolos kurį laiką palaikys aukštą riziką dėl regiono finansinio stabilumo“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis euro zonos ekonomistas Tomas Rogersas.
Eksportas – ne vienintelis augimo variklis
Pernai Lietuvos pramonės gamyba augo 4,3 proc. ir, nepaisant prastesnių eksportuotojų nuotaikų po pastarųjų metų geopolitinių ir ekonominių įvykių, 2014 m. kilstelėjo šalies BVP iki prieš krizinio lygio.
Tokia Lietuvos ekonomikos padėtis itin kontrastuoja su kitomis nedidelėmis euro zonos valstybėmis, kurios, pasikliaudamos vien tik eksportu, vis dar bando išlipti iš recesijos duobės.
„Tai, kad esame vis mažiau priklausomi nuo prekių eksporto, yra teigiama žinia – įsibėgėjanti vidaus paklausa turėtų kilstelėti šalies ekonomiką šiais metais stipriau nei mūsų kaimynines šalis, labiau priklausomas nuo eksporto; jas prilaikys lėtas augimas kitose euro zonos narėse ir nuosmukis Rusijoje“, – pastebėjo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vyriausiasis partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.
Pasak jo, nors Lietuvos eksporto apimtis neigiamai paveikė pernai Rusijos įvestos sankcijos maisto ir kitiems produktams, pastebima, kad jos eksportuotojai vis dažniau atranda augančias ES rinkas bei Šiaurės Ameriką ir Aziją.
Kainos padidės
2014 m. pabaigoje prasidėjęs kainų kritimas tęsis ir šiemet, nes mažėjančios energinių išteklių kainos atsvers euro įvedimo poveikį, o pirmąjį ketvirtį mažėjantis vartotojų pasitikėjimas padės sureguliuoti prekybos paklausą. Tačiau netiesioginių mokesčių augimas (įskaitant PVM tarifo šildymui augimą nuo 9 proc. iki 16 proc.) ir auganti vidaus paklausa pirmąjį 2015 m. pusmetį jau didins infliaciją.
Tuo tarpu pernai gruodį užfiksuota defliacija nėra tokia stipri, kad ji paskatintų pirkėjus didesnes išlaidas atidėti ateičiai, kuomet kainos būtų dar mažesnės, todėl mažmenininkų apyvartos augo visą paskutinį 2014 m. ketvirtį, o metus prekybos sektorius užbaigė su 5,8 proc. augimu.
Nepaisant to, kad defliacijos įtaka bus jaučiama visus 2015 m. – vidutiniškai kainos kris 0,3 proc., prognozuojama, kad 2016 m. jos ūgtels 0,9 proc., o 2017 m. – kiek daugiau nei 2 proc. Vis dėlto, net jei euro zonos pinigų politika ir toliau išliktų nesuvaržyta, tai neduos paskatų stipriai augti kainoms – infliacijos lygis vėlesniais metais išliks tolygus.
Skirtumas tarp šalies infliacijos ir euro zonos infliacijos vidurkio drastiškai nekilstelės santykinių gamybos sąnaudų prognozuojamu laikotarpiu, jeigu dabartinės gamybos produktyvumo augimo ir kokybės gerėjimo tendencijos išliks nepakitę.
Biudžeto deficitas mažės
BVP plėtros 2015-18 m. tempas bus pakankamas palaikyti siekį ir toliau mažinti fiskalinį deficitą, taip išvengiant būtinybės papildomai sumažinti valstybės išlaidas. Prognozuojama, kad 2015 m. užsibrėžtas fiskalinio deficito tikslas – 1,2 proc. nuo BVP – bus pasiektas.
„Seimo valdančioji dauguma yra pasiryžusi žūtbūt skirti daugiau lėšų šalies gynybos stiprinimui, kad nuo šiemet prognozuojamos 1,1 proc. BVP dalies pagaliau būtų pasiektas NATO reikalaujamas minimalus 2 proc. BVP normatyvas – tai bus padaryta iki 2020 m. Kaip žinia, biudžeto įplaukos auga cikliškai, todėl didesnes išlaidas gynybai teks kompensuoti mažinant finansavimą kitose srityse“, – sako J.Akelis.
Nepaisant to, kaip mano „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse, Lietuvos fiskalinis deficitas toliau mažės ir 2016-17 m. sieks tik 0,6 proc. BVP.
Vėlesniais metais, prognozuojama, jis mažės dar labiau, kadangi šalies ekonomika augs, kartu augant ir realiems atlyginimams. Taip pat mažės ir nedarbo lygis – „EY“ analitikai tikisi, kad jau kitąmet jis bus mažesnis nei 10 proc. Visa tai sumažins valstybės biudžetui tenkančią socialinių išmokų naštą.
