Ne už kalnų: naująja valiuta taps maistas ir vanduo

Pasaulyje nebeliks popierinių pinigų, verslo įmonės konkurencingumą didins besidalydamos tarpusavyje žiniomis, tačiau statistinis vartotojas taps dar labiau susiasmeninęs, o Lietuvos šansas – nišinės technologijos, ekologiška gamta ir maistas. Tokias ateities prognozes pateikia Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Vanduo pasaulyje taps kritiniu ištekliu.<br>123rf nuotr.
Vanduo pasaulyje taps kritiniu ištekliu.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 10, 2015, 1:21 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 3:29 AM

Jo teigimu, norint kalbėti ir prognozuoti, koks bus ateities vartotojas, reikia susitarti dėl esminės sąlygos – mūsų aplinkos nepasieks karo liepsnos, stichinės nelaimės ar pasaulinio masto ligų protrūkiai. Kaip rodo istorija, šios negandos visada bet kurios šalies ekonomiką nubloškia keliasdešimt metų atgal.

– Tyrimai rodo, kad pagal ekonominę gerovę maždaug 50 metų atsiliekame nuo Vokietijos ar Prancūzijos. Ar po tokio laikotarpio prisivysime šias šalis ir kaip atrodys statistinis lietuvis vartotojas tuo metu?

– Jei atskaitos tašku pasirinktume šiandienos Lietuvos ir pasaulio ekonominę aplinką, manau, kad po 50 metų mūsų šalis bus labai sėkmingai integravusis į globalinę ekonominę erdvę. Pasaulio mastu būsime labai nedidelis žaidėjas, jau pasiekęs Vakarų pasaulio ekonominį lygį. Kodėl?

Pirma, turime senėjimo problemą, tačiau Vakarų šalyse ši problema šiandien – gerokai didesnė. Žvelgiant į pasaulinę patirtį, sėkmingesnis ekonominis augimas galimas tose valstybėse, kuriose yra daugiau darbingo amžiaus ir gerai išsilavinusių žmonių.

Nedrįsčiau sakyti, kad Lietuva per penkis dešimtmečius suklestės, tačiau ji turėtų išlaikyti panašų gyventojų skaičių, kuris svyruos tarp 3 ir 2,5 milijono. Neabejoju, kad į tėvynę bus pritraukta ir dalis emigrantų. Būsime visateisis, neužguitas pasaulio ekonomikos žaidėjas. Tiesiog būsime spalvingos mozaikos dalis.

Ateities Lietuvos vartotojas visiškai niekuo nesiskirs nuo vokiečio, švedo ar belgo. Per 50 metų šie vartotojų skirtumai susivienodins. Niveliacijai didelę įtaką turės informacija ir jos sklaida bei srautai. Visa darbinė ir kasdienė aplinka pasaulyje kryps link vadinamosios techhumanizacijos – turėsime labai daug informacinių technologijų prietaisų, naudojamų visose gyvenimo srityse.

– Jau dabar vartojamas terminas „hiperskaitmeninis vartotojas“ – žmogus, kasdien naudojantis bent tris išmaniuosius prietaisus ir prie interneto prisijungiantis bent iš trijų skirtingų vietų kasdien. Kokį vaidmenį ateities vartotojo gyvenime vaidins išmaniosios technologijos?

– Šie hiperskaitmeniniai vartotojai – mes šiandien. Prisijungiame prie interneto ne tik iš išmaniojo telefono, bet ir iš planšetinio, darbinio kompiuterio. O kur dar namie esantys išmanieji televizoriai.

Ateityje beveik kiekvienas mūsų daiktas, su kuriuo turime tam tikrą sąlytį, turės jutiklius ir siųs informacinius signalus. Pavyzdžiui, durys, ant kurių bus jutiklis, atpažįstantis pirštų atspaudus ir užfiksuojantis, kada ateinu į darbą. Galbūt patalpoje bus jutiklis, kuris siųs signalą į kompiuterį ar telefoną, jei mano kūno temperatūra bus per aukšta.

Žvelgiant iš vartotojo pusės, visos paslaugos ir prekės taps labai individualizuotos. Sėdėdamas darbe ir žvelgdamas į monitoriuje įmontuotą kamerą, galėsiu užsisakyti akinius, kurių dioptrijos idealiai atitiks mano akis, o pagaminti ir pristatyti į darbo vietą jie bus per 30 minučių.

Jei užsimanysiu valgyti, reikės tik pasakyti kompiuteriui, ir šis parinks vietas, kur tą akimirką yra mažiausios maisto kainos. Toks patiekalas taip pat galės būti pristatomas į darbą arba pasiūloma nueiti pavalgyti parinktu trumpiausiu maršrutu.

Vartotojas bus labai suasmenintas. Tai turėtų  formuoti ir naujų specialybių poreikį. Net neabejoju, kad mums ir toliau reikės programuotojų, tačiau atsiras informacijos filtruotojų, kurie dirbs atskiroms vartotojų grupėms, poreikis.

Be abejo, daug dėmesio reikės skirti ir asmeninei sveikatai – su tuo taip pat bus susijusi didelė dalis produktų ir paslaugų. Tai leis atsirasti naujoms specialybėms. Jau dabar žmonijos sąmonę užvaldančioms sveiko senėjimo idėjoms, populiarėjančiai sveikatos informatikai reikia milžiniškų duomenų srautų. Jie turės būti atsijoti, kiekvieno vartotojo poreikis – atpažintas.

Ekonomikos plėtros prasme, vartotojas, besidomintis savo sveikata, kels didžiausią susidomėjimą verslui ir kurs produktų pasiūlą. Dėl to verslas turės suprojektuoti tokias sistemas, kuriose tilptų labai daug alternatyvų vartotojui.

Jei vietoj riebaus maisto renkuosi šviežią žuvį, tai vieno mygtuko paspaudimu norėsiu turėti galimybę ją tuoj pat turėti ant stalo ar žinoti, kurioje prekybos vietoje šiandien yra pristatyta šviežia mano norimos rūšies žuvis. Kitas veiksnys, galintis lemti ateities verslo sėkmę, – kuo greitesnis individualus prekės pristatymas.

Ko gero, sulauksime tokių laikų, kai žmogus, norėdamas statyti namą, jo projektą pats susidėlios kompiuteryje. Jam tereikės sudėti „varneles“ prie pageidaujamų namo savybių, „padėti“ el. parašą ir nusiųsti projektą derinti per el.valdžios vartus atitinkamoms institucijoms.

– Kuo didesnis informacijos srautas, tuo sunkiau jį apsaugoti. Gal dėl to turės keistis ir verslo elgesys?

– Taip. Ateities rinkose konkurencingumo pranašumu taps dalijimasis informacija. Įmonės konkurencinį pranašumą susikurs iš žinojimo, dalijimosi žiniomis. Jei įmonė parodys, kad ji turi žinių ir jomis dalijasi, pasitikėjimas tiek „verslas-verslui“, tiek „verslas-vartotojui“ sektoriuose augs.

Efektyviai valdydama didelės informacijos srautus, įmonė susikurs konkurencinį pranašumą. Informacijos slėpimas nuo konkurentų ir vartotojų bei įsitikinimas, kad niekas šios informacijos negali atkoduoti ar pavogti, nugrims  į užmarštį. Gali atsirasti tik tiesioginis informacijos kainos sutarimo ar pirkimo procesas.

Jau dabar yra toks terminas „reinventing“ – atradimas iš naujo. Jei vieni mokslininkai atrado vieną dalyką, tai dėl didelės informacijos ir žinių sklaidos lygiai tą patį kitame pasaulio krašte gali atrasti kiti mokslininkai. Todėl visko verslui supirkti ir užrakinti po patentais nepavyks, nes mokslo progresas didėja šviesos greičiu.

– Verslas prisitaiko prie naujovių, nes tai jo išlikimo sąlyga. O viešasis sektorius ateityje spės paskui vartotojo poreikius?

– Jau dabar Lietuvos viešasis sektorius su savo informacinėmis technologijomis yra pažengęs gana toli. Juk pagal IT sistemas ir interneto plėtrą bei spartą mūsų šalis pasaulio reitinge yra aukštai, ypač kalbant apie viešąjį sektorių.

Tiesa, ateityje viskas priklausys nuo to, kiek valstybė į viešąjį sektorių investuos lėšų. Mano nuomone, jei viskas vyks taip, kaip dabar, galime drąsiai teigti, kad po 30–50 metų šis sektorius bus pasiruošęs priimti to meto iššūkius.

Jau dabar dalyje viešojo sektoriaus viskas sukasi aplink didelius informacijos srautus. Ateityje šie srautai tik didės, o didžiausias iššūkis laukia susiejant šias sistemas tarpusavyje. Sakykime, kad, užsukus į ligoninę ir nustačius ligą, pažymos automatiškai, be gydytojo pagalbos, būtų išsiunčiamos į „Sodrą“, darbovietę, mokesčių inspekcijai, draudimo kompanijai.

Be abejo, šios sistemos bus ir sekimo sistemos, tačiau jas galima vadinti ir švelniau – vartotojo pažinimo sistemomis.

– Ateities vartotojui bus svarbus mokslas ir švietimas? Juk viską bus galima daryti sėdint prie kompiuterio?

– Ateityje vartotojo individualizavimas neapsieis be didelės robotizacijos. Ko gero, po 50 metų robotų priežiūra taip pat bus patikėta robotams, tačiau žmogus turės juos paruošti. Iš čia gauname dar vieną ateities ekonomikos ir vartotojo paveikslo dedamąją – mokslas ir švietimas įgaus kritinę reikšmę pasaulyje.

Jei žmogus bus nemokytas, tokioje visuomenėje jam bus labai sunku rasti vietą po saule. Galbūt jis galės dirbti žemųjų technologijų srityje, pavyzdžiui, kepykloje, tačiau tai jį atribos nuo progresyvaus pasaulio.

Pažvelkime į savo ateitį – šiandien į ketvirtą dešimtį įkopęs vartotojas po 30 metų bus pensininkas. Tačiau jis jau bus sukaupęs nemažą patirtį IT srityje ir ateityje iš jos tikėsis dar daugiau. Net neabejoju, kad mums, būsimiesiems pensininkams, jei atitolsime nuo technologijų, reikės tokių specialistų, kurie pagyvenusius žmones mokys naudotis šiais produktais. Štai ir dar viena nauja ateities specialybė Lietuvoje ir pasaulyje.

– Kaip dar didesnis prekybos persikėlimas į el.erdvę atsilieps tradicinei prekybai? Viskas bus perkama internete?

– Manau, tradicinės prekybos vietos mažės. Vietoj jų atsiras ekspozicijų centrai ir šalia jų esantys sandėliai, kur galima atsiimti prekes.

Internetinės svetainės turės būti daug funkcionalesnės. Dabar užsakę daiktą vis dar nesame tikri, ar konkrečią dieną jį gausime, jau nekalbant apie galimybę gauti idealiai tinkantį, sakykime, kostiumo dydį. Ateityje tokių problemų tikrai nebus.

Be abejo, išliks ir dalis tradicinių prekybos vietų. Pavyzdžiui, nedidelės ekologiškos daržovių parduotuvės, nes vartotojas dar labiau orientuosis į sveiką mitybą. Kuo toliau, tuo labiau už sveikus produktus bus mokama daugiau – visi norėsime turėti kažką tikro, neva pritaikyto tik mums.

Lietuva jau šiandien turi orientuotis būtent į šitą rinkos segmentą – tradicines technologijas, t.y. maisto pramonę, kuri ir šiandien yra viena stipriausių ekonomikos šakų Lietuvoje. Net neabejoju, kad tai, ką turime dabar – mėsos, duonos, gėrimų pramonę, reikia stiprinti. Jei ateityje atrastume instrumentus, kurie padėtų šiems ekologiškiems produktams ilgiau išlikt šviežiems, senėjančiai visuomenei atsirastų daugiau galimybių ilgiau išlikti sveika.

Vanduo pasaulyje taps kritiniu ištekliu, o tai leis šalims, turinčioms dideles jo atsargas, išlaikyti ekologiškumą ir stiprėti ekonomiškai. Net neabejoju, kad vanduo ir maistas ateityje taps naująją valiuta. O vandens, miškų Lietuva kol kas turi daug.

Kas laukia popierinės valiutos? Jei pinigai bus individualizuoti, jie eis kartu su žmogumi: ar tai bus elektroninis implantas po oda, ar el.kortelė, net neabejoju, kad popieriniai pinigai išnyks. Priežastis aprasta – popierinių pinigų sandėliavimas, gamyba, spausdinimas, apsauga labai brangiai kainuoja.

– Šiandien didžioji dalis prekių pagaminama Kinijoje. Ar ateityje šis pramoninis polis pakryps?

– Manau, kad tam tikros prekių grupės ir toliau bus gaminamos ten, kur yra pigiausia darbo jėga. Ar Kinija išliks didžiausia gaminančia šalimi? Dalis gamybos turėtų persikelti į Afriką, Pietų Ameriką, kur daug ir darbo jėgos, ir gamtinių išteklių.

Kaip ir minėjau, ateityje svarbiausias klausimas bus kaip individualizuoti produktą. 3D spausdintuvai jau dabar rodo tam tikrą šios gamybos ateitį. Nekalbu apie tai, kad paprastas vartotojas galės laisvai nusipirkti tokį spausdintuvą ir pasigaminti namuose tai, ką nori. Kalbėsime apie tai, ar vartotojui geriau per pusvalandį išsispausdinti reikiamą prancūziško automobilio dalį, ar užsisakyti originalią ir jos laukti parą.

Toks individualizavimo gamybos metodas privers gamintojus kuo greičiau pristatyti produktą vartotojui. Pati gamyba nedings, o kalbant apie jos vietą pasaulyje, laimės tie, kurie sugebės kuo greičiau pristatyti prekę. Kaip tai bus daroma – greitaeigiais traukiniais ar bepiločiais orlaiviais, parodys ateitis.

Jau dabar verslas pripažįsta, kad būtina investuoti į panašias inovacijas, kurios ateityje galbūt ir neatsipirks, tačiau tą būtina daryti norint išlikti.

– Kurioje srityje Lietuva ateityje dar galėtų „iššauti“?

– Vykstant ir spartėjant globalizacijai, gausėjant technologijų, žmonės norės nuo viso to pabėgti bent per savo atostogas. Šalys, kurios sugebės išlaikyti natūralią, civilizacijos sąlyginai nepaliestą gamtą, ateityje taps aukso grynuoliais turizmo rinkoje.

Būtent čia Lietuvai matyčiau didelę galimybę tapti didelio pelningumo zona. Žmogus už savo poilsį, sveikatą ir gerą, kokybišką maistą ateityje mokės tik daugiau, nes norės senti sveikiau. Jei išlaikysime Lietuvos gamtą tokią, kokia ji yra dabar, galėtume tapti mažąja Šveicarija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.