„Swedbank" teigimu, pirmą šių metų ketvirtį bendrasis vidaus
produktas (BVP) greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius
buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių
eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos
gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos
nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų.
Per pirmuosius du šių metų mėnesius eksportas į Rusiją
susitraukė net 34,7 proc. Prekyba su kitomis NVS šalimis buvo ne ką
geresnė – eksportas į Baltarusiją susitraukė ketvirtadaliu, o į
Ukrainą penktadaliu.
Nors tokio masto užsienio prekybos pokyčiai
buvo stebimi tik 2009-ųjų krizės metu, o per pirmuosius du šių metų
mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas susitraukė iki 2011
metų lygio, visgi „Swedbank“ ekonomistai nemano, kad tokie pokyčiai
signalizuoja apie rimtas Lietuvos ekonomikos problemas.
„Užsienio prekybos sutrikimai yra lokalizuoti – pašalinus
Rusijos ir naftos produktų įtaką, matome, kad šių metų pradžioje
lietuviškos kilmės eksportas buvo 3,4 proc. didesnis nei prieš
metus. Tuo pačiu metu stebėtas spartus eksporto augimas į ES, ypač
į Airiją, Daniją, Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją“, – teigia
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo,
euro zonoje jau baigiasi stagnacija, o jos ekonomikos augimas
netrukus turėtų įgauti pagreitį, dėl to numatomas ir tolesnis
lietuviškų prekių eksporto augimas į daugelį ES šalių.
Teigiamos užsienio prekybos tendencijos bus pastebimos jau
antrą šių metų pusmetį, o labiausiai jos išryškės tik 2016 metais,
kai, prognozuojama, euro zonos ekonomika paaugs 1,9 procento bei
stabilizuosis Rusijos ekonomika. „Tikėtina, kad šių metų rugpjūtį
baigs galioti ir greičiausiai nebebus pratęstas Rusijos embargas
maisto produktams. Tai svarbus veiksnys ne tik Lietuvos
gamintojams, bet ir transporto bei logistikos sektoriui, kuris
turėjo mažiau galimybių diversifikuoti savo veiklą. Naujų rinkų
paieškos vyksta, tačiau pašonėje esanti sena ir didelė, bet
pavojinga ir neprognozuojama rinka nebus užmiršta“, – prognozuoja
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Vis tik neigiamos tendencijos šių metų pradžioje neapsiribojo
tik eksportu. Mažmeninės prekybos apimtys per pirmuosius du šių
metų mėnesius buvo tik 2,7 proc. didesnės nei prieš metus, nors dar
gruodžio mėnesį augimas siekė 8,2 procento. Ekonomistų nuomone, tai
iš dalies susiję su euro įvedimu – gyventojai pratinosi prie naujos
valiutos ir vertino savo perkamosios galios pokyčius. Kita vertus,
savo pėdsaką galėjo palikti ir nerimas dėl geopolitinių procesų. Be
to, tikėtina, kad mažėja ir apsipirkti atvažiuojančių turistų iš
Rusijos ir Baltarusijos skaičius. Ši tendencija buvo matoma jau
pernai – iš Rusijos atvykstančių skaičius sumažėjo beveik
dešimtadaliu.
„Vartotojų lūkesčių rodikliai siunčia prieštaringus signalus –
viena vertus, vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo iki
aukščiausio lygio nuo 2007 metų rudens, kita vertus, stambių
pirkinių įsigijimo prognozės metų pradžioje buvo žemiausio lygio
nuo 2009-ųjų. Bent jau kol kas didėjančios pajamos ir mažėjančios
kainos gyventojus paskatino ne vartoti, o taupyti. Daug ką pasako
ir maždaug trečdaliu sumažėjęs sandorių skaičius butų rinkoje“, –
vartotojų lūkesčius ir elgseną vertina N. Mačiulis. Pirmąjį šių
metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus,
Vilniuje parduota 28,1 proc. mažiau butų, Kaune ir Klaipėdoje
sandorių skaičius traukėsi dar daugiau – atitinkamai 33,3 ir 37,8
proc.
Tačiau blogų naujienų kontekste yra vienas šviesos spindulys –
tai išliekančios teigiamos tendencijos darbo rinkoje. Nepaisant
besitraukiančio eksporto ir stagnuojančios vidaus paklausos, darbo
vietų kūrimas ir atlyginimų augimas šiemet nesulėtėjo. „Darbo
užmokesčio augimas praėjusių metų pabaigoje paspartėjo, o teigiamos
tendencijos išliks ir šiemet – prognozuojame, kad vidutinis darbo
užmokestis 2015 metais padidės 5 proc. Kitais metais dėl
brangstančios naftos ir kitų žaliavų į Lietuvą sugrįš infliacija,
sieksianti 2,5 proc., tačiau atlyginimų augimas paspartės iki 6,5
procento.
Tam nemažai įtakos turės ir Vyriausybės sprendimai. Kitų metų
pabaigoje minimalus atlyginimas turėtų siekti 350 eurų, o
neapmokestinamas pajamų dydis bus padidintas dešimtadaliu. Tačiau
ilgalaikės atlyginimų augimo tendencijos priklausys nuo kitų
veiksnių – Darbo kodekso, socialinio draudimo sistemos ir mokesčių
reformų“, – prognozuoja N. Mačiulis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį registruoto nedarbo lygis siekė 9,4
proc. ir buvo 1,8 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus.
„Swedbank“ ekonomistai mano, kad nedarbo lygis ir toliau mažės –
apie teigiamas tendencijas signalizuoja augantis laisvų darbo vietų
skaičius, kuris kovo pabaigoje buvo 53 proc. didesnis nei prieš
metus. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad laisvas vietas
bedarbiams užimti vis sunkiau – prasilenkia rinkos poreikiai ir
bedarbių turimos kompetencijos ar lūkesčiai. Be to, dėl visuomenės
senėjimo ir besitraukiančios darbo jėgos Lietuvoje nedarbo lygis
mažėtų net nesukuriant naujų darbo vietų, todėl siekiant spartesnės
pažangos būtinos darbo rinkos reformos.
„Susiklostė nenormali situacija – Lietuvos ekonomika ketverius
metus iš eilės buvo tarp sparčiausiai augusių Europos Sąjungoje,
tačiau dešimtadalis darbingo amžiaus gyventojų vis dar negali būti
įdarbinti, vidutinis atlyginimas yra vienas žemiausių visame
regione, o maždaug ketvirtadalis darbo užmokesčio išmokamas
neoficialiai. Tuo pačiu metu vidutines ir mažesnes pajamas
gaunančių darbuotojų mokesčiai yra vieni didžiausių ES, o
socialinės garantijos – vienos mažiausių. Kai kurie mokslininkų
parengto „socialinio modelio“ elementai gali būti tobulintini,
tačiau nereikėtų skubėti viso patiekalo vertinti pagal atskirus jo
ingredientus. Akivaizdu, kad darbo santykių ir socialinio draudimo
sistemos reformų atidėlioti nebegalima“, – teigia „Swedbank“
vyriausias ekonomistas N. Mačiulis.
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekse Lietuva
pagal darbuotojų ir darbdavių kooperaciją yra 87 vietoje, samdymo
ir atleidimo reguliavimą – 125 vietoje, mokesčių įtaką užimtumui –
124 vietoje, o atleidimo kaštus – 112 vietoje pasaulyje.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio nuomone, rimtu
iššūkiu taps 2016 metų biudžeto tvirtinimas. Fiskalinės drausmės
įstatymo rėmuose valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis turės
mažėti 1 procentiniu punktu, todėl biudžeto išlaidos galės augti
tik maždaug 250 mln. eurų. Turint omenyje įsipareigojimus didinti
krašto apsaugos finansavimą ir kompensuoti nesumokėtas senatvės
pensijas, galimybių pasiekti kitų tikslų beveik neliks.