To reikia, kad liktų bent pusmetis iki sprendimo įgyvendinimo. Per tą laiką J.Bethersas siūlo surengti plačią visuomenės informavimo kampaniją.
„Juk gyventojams pokytis būtų didžiulis – lietuviai visą laiką pirko elektrą už valstybės nustatytą fiksuotą tarifą, o laisvoje rinkoje elektros tiekėjo pasirinkimu, kainomis, tektų rūpintis pačiam. Pasikeitimams pasiruošti turi ne tik visuomenė, bet ir elektros tiekėjai, kuriems tektų aptarnauti šimtus tūkstančių naujų klientų“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius.
Skaičiuojama, kad įpareigojus namų ūkius pirkti elektrą rinkos kainomis, į laisvąją rinką patektų apie 1,5 milijono naujų elektros vartotojų. Jie turėtų pasirūpinti ir pasirašyti dvi sutartis – vieną su pasirinktu nepriklausomu elektros tiekėjų, kitą – su „Lesto“, dėl naudojimosi elektros paskirstymo tinklais.
Nors kol kas valdžios institucijos nepateikia aiškių planų, kaip ir kada vyks visiškas rinkos liberalizavimas, J.Bethersas teigimu, aplinkybės tam Lietuvoje šiuo metu yra palankios.
„Jeigu paanalizuotume Latvijos ir Estijos pavyzdžius, tai tose šalyse, prieš atveriant rinką namų ūkiams, reguliuojama elektros kaina buvo labai žema, nes valstybė ją subsidijavo. Todėl, liberalizavus rinką, vartotojai patyrė apie 25 proc. elektros kainų šuolį. Lietuvoje – visiškai kitokia situacija: reguliuojama elektros kaina beveik identiška vidutinei kainai biržoje, todėl į laisvą rinką įtraukus namų ūkius, kainų šoko nebūtų. Juolab, kad praėjusį mėnesį Lietuvoje elektros kaina biržoje pasiekė istorines žemumas, o elektros jungtis su Švedija sujungs Lietuvą su Šiaurės šalimis, kuriose elektros kainos paprastai yra žemesnės nei Lietuvos zonoje“, – aiškino J.Bethersas.
Jis įsitikinęs, kad didžioji dalis namų vartotojų elektrą iš nepriklausomų tiekėjų pirktų už fiksuotą kainą. „Analogiškai Lietuvoje elgėsi ir juridiniai asmenys – pirmaisiais liberalizavimo etapais elektrą jie pirko metams ar ilgesniam laikotarpiui užfiksuodami tarifą. Tik praėjus keleriems metams dalis klientų išmoko pasinaudoti su momentine elektros kaina biržoje susietų produktų teikiama nauda. Tokie modernūs elektros pirkimo būdai populiarūs Skandinavijoje, tačiau reikia turėti omenyje, kad laisva elektros rinka tose šalyse veikia jau kelis dešimtmečius“, – pasakojo „Enefit“, kuri priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros energijos gamintojai „Eesti Energia“, vadovas.
