Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas
Stiglitzas, JAV Kolumbijos universiteto
ekonomikos profesorius, šią savaitę rašė, kad per sekmadienį
vyksiantį referendumą dėl finansinės pagalbos programos sąlygų
tiek balsavimas „Taip“, tiek „Ne“ būtų susijęs su
„didžiule rizika“.
Tačiau „balsavimas „Ne“ bent jau atvertų galimybę, kad
Graikija gali perimti savo likimą į savas rankas“ ir kurti
ateitį, kuri „galbūt nebūtų tokia klestinti kaip anksčiau, bet
teiktų daug daugiau vilčių negu dabartinė protu nesuvokiama
kankynė“, sakė jis.
J.Stiglitzui pritarė kitas Nobelio ekonomikos premijos laureatas
Paulas Krugmanas, rašantis dienraščiui „The New
York Times“. Pasak jo, „Ne“ stovyklos pergalė galbūt nulemtų
Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, „trumpuoju laikotarpiu
sukeltų milžinišką sumaištį; vis dėlto pačiai Graikijai tai
pasiūlytų ir realaus atsigavimo galimybę.“
Autoritetingas prancūzų ekonomistas Thomas Piketty, parašęs svarbų veikalą „Kapitalas XXI šimtmetyje“
(Le Capital au XXIe siecle), sakė Prancūzijos televizijai BFMTV, kad
graikų rinkėjai būtų teisūs, jeigu per referendumą atmestų jų
vyriausybei pateiktas sąlygas.
„Man aišku: šis planas blogas“, – pareiškė jis.
Th.Picketty pridūrė suprantantis, kad daugelis graikų bijo
„audringo“ sukrėtimo, jeigu jų šalis būtų pašalinta iš euro
zonos.
Jo ir kitų ekonomistų nuomone, Graikijos skolų našta – 323
mlrd. eurų – yra aiškiai nesuvaldoma ir privalo būti sumažinta.
Keli ekonomistai sakė, kad dabartinei radikaliai kairiajai
Graikijos vyriausybei, referendume raginančiai balsuoti „Ne“,
taip pat tenka dalis kaltės dėl kritinės padėties, į kurią dabar
patekusi ši šalis. Tačiau jie įsitikinę, kad Graikijai būtų
geriau atmesti dabartines finansinio gelbėjimo programos sąlygas.
Kita vertus, 246 Graikijos ekonomikos profesoriai savo atvirame
laiške tokiai nuomonei nepritarė. Jie rašo: „Tvirtai tikime, kad
šiuo lemtingu metu yra itin svarbu išlaikyti mūsų poziciją
euro zonoje ir ES“.
„Manome, kad atsisakymo grąžinti skolas ir išėjimo iš euro
zonos recesinės pasekmės būtų daug blogesnės negu skausmingo
kompromiso su mūsų ES partneriais ir Tarptautiniu valiutos
fondu padariniai“, – pridūrė jie.
„Netvarkingas mūsų šalies atitrūkimas nuo Europos branduolio
sukeltų pragaištingų ekonominių, socialinių ir geopolitinių
pasekmių“, – rašo akademikai.