„Jeigu įsivaizduojame graikų idealų sprendimą ir Angelos
Merkel idealų sprendimą, tai galutinis sprendimas bus žymiai
arčiau A.Merkel idealaus sprendimo su kažkokiais reveransais graikų
referendumui, bet, ko gero, ne tokiais dideliais, kokių tikėtųsi
Alexio Tsipro politikai“, – sakė
V.Vobolevičius.
Pasak jo, graikai antradienį į skubiai sušauktą euro zonos
viršūnių susitikimą atvyko prastai pasiruošę, ir tai leidžia
įtarti, kad valdantieji referendumo laimėti nesitikėjo.
„Susidaro vaizdas, kad graikai nesitikėjo laimėti savo
referendumo, nes jie atvyksta prastai pasiruošę ir šiek tiek
pasimetę. Galvojo, kad pralaimės ir tada atsakomybę perleis
kažkam kitam, o politinės žalos neturės, nes kovojo iki
paskutiniųjų“, – mano politologas.
V.Vobolevičiaus vertinimu, ilgai atidėlioti sprendimai
sekmadienį turės būti priimti, antraip kentėtų pačios ES
reputacija.
„Pagrindinė problema ES yra reputacija. Jeigu Graikiją
išgelbėsi pernelyg dosniai, paskatinsi kitas vyriausybes, kurios yra
linkusios pernelyg išlaidauti, tai daryti ir tikėtis, kad sugebės
išsiderėti sau naudingą situaciją. Jeigu bausi labai griežtai ir
išmesi Graikiją, žlugs euro, kaip vieningos valiutos, reputacija.
Išmetus Graikiją, atsirastų tarsi skirtingi eurai: eurai šalių,
kurios gali būti išmestos, ir eurai šalių, kurios yra stiprios“, –
sako V.Vobolevičius.
Jis pastebi, kad kalbant apie Graikijos problemą, tiek tarp
kaltinančių, tiek tarp palaikančių graikus vyrauja gana
stereotipinis problemos supratimas. Pasak V.Vobolevičiaus, iš dalies
neteisios yra abi pusės. Nors graikams užkrauta finansinė našta
šiuo metu iš tiesų yra didelė ir neefektyvi, tikėtis, kad ypač
palengvinus sąlygas situacija šalyje išsispręs savaime yra naivu
dėl joje paplitusios korupcijos ir mokesčių vengimo, darančio
visą ekonominę sistemą nenašią.
„Nors graikai sumažino savo išlaidas ir bando mažinti skolą,
mažėjantis bendrasis vidaus produktas (BVP) palieka skolos nuošimtį nuo BVP didelį, todėl
išeina, kad Graikija smaugiasi, o skola arba nemažėja, arba netgi
auga. Tai – labai rimti argumentai. Tačiau tie, kurie sako,
kad graikai jau atkentėjo ir reikia juos paleisti ir sudaryti
sąlygas ekonomikai augti, taip pat yra neteisūs, nes pagrindinė
bėda yra tai, kad jų ekonominė sistema yra nenaši“, – teigia
V.Vobolevičius.
Pasak jo, dėl skirtingo požiūrio į situaciją gali būti
sudėtinga susitarti ir Europos vadovams, kurių dalis priklauso
dešiniosioms politinėms jėgoms, pasisakančioms už taupymą, o
kita dalis, remiama kairiųjų pažiūrų rinkėjų, linkusi
atlaidžiau žiūrėti į Graikiją.
ES ragina Graikiją šią savaitę pristatyti detalias reformas,
kurias Atėnai įsipareigotų įgyvendinti mainais už finansinę
paramą.