Debatus dėl sprendimų Graikijai galiu drąsiai pavadinti
aukščiausio lygio politiniu karu tarp liberalų – konservatorių ir
socialistų – populistų stovyklų. Tarp tų, kurie nori išleisti
daugiau nei uždirba ir gyventi iš skolų. Ir tarp tų, kurie siekia
ilgalaikės pažangos ir nemeluoja sau ir piliečiams, kad pasaka
įmanoma tiesiog „teisingai“ balsuojant.
Lietuvos žmonės turi pačią geriausią progą apsispręsti.
Įpareigoti politikus priimti sudėtingus, profesionalius sprendimus
ir užtikrinti šaliai augimą ir pažangą, išsilaisvinti iš skurdo
ilguoju laikotarpiu. Ar už tonas suvalgytų ledų pritarti saldiems
pažadams, kad žiogelis gali šokti visą vasarą, nes žiemai maisto
suneš kiti.
Deja, žiemą pasirinkimą padarę Graikijos piliečiai šiandien
verkia prie bankomatų, šalyje sustabdytas kapitalo judėjimas. Prieš
penkerius metus Graikijoje pradėtos, vos prasidėjusios minimalios
reformos nepajudėjo į priekį, išlaidavimas tęsėsi, pasitikėjimas
šalimi smuko į neregėtas žemumas. Dabar Graikijai reikia naujo
finansinio gelbėjimo paketo, kurio vertė – dešimt kartų didesnė nei
visas 2015 m. Lietuvos valstybės biudžetas! Kitaip tariant,
dešimties metų Lietuvos biudžetas. Kalbu apie užkulisiuose minimą
82-86 milijardų eurų paketą.
Kokių motyvų vedami euro zonos lyderiai gali pritarti
rekordiškam gelbėjimo paketui be pasitikėjimo verto įsipareigojimų
plano? Labai paprastų – noro turėti valdžią bet kokia kaina,
išlaidauti ne pagal galimybes ateityje taip, kaip Graikija. O
įkritę į bankrotą – reikalauti solidarumo iš Europos.
Negaliu to nei pateisinti, nei užtarti. Negali to pateisinti
gerokai didesnes už graikus pensijas gaunantys vokiečiai. Tikiu,
tokio pat lygio graikų pensijų išlaikyti nesutinka ir trigubai
mažesnes pensijas gaunantys lietuviai ar kitų euro zonos šalių
piliečiai, uždirbantys mažesnes pensijas ir atlyginimus.
Pasikartosiu, narystės kelias Europos Sąjungoje nėra klotas
vien rožėmis. Mes prisijungėme prie šeimos, kurioje kiekvienas
gerbiamas ir saugomas, bet kiekvienas privalo laikytis tų pačių
taisyklių, norėdamas naudotis šia privilegija.
Todėl turime nustoti pūsti mėlynai baltą balioną. Jis tuos
sprogs. Graikija privalo vykdyti visas struktūrines reformas. Turi
patys prisiimti atsakomybę. Tikėti savo šalimi, mokėti mokesčius,
kurie priklauso. Ir gyventi pagal šalies galimybes, o, deja, ne
pagal norus gyventi oriai. Vien balsuoti, kad nori oriai gyventi,
neužtenka. Nes taip yra palaikomi tie, kurie nenori reformų, nenori
formuoti ilgalaikės pažangos strategijos. Be reformų – kelias į
„Grexit“.
Nesunku nuspėti, kad jeigu mes nepasimokysime iš graikų ir
pasirinksime kairę ir populizmą, Lietuvos situacija tik blogės.
Tačiau ar mes galime sau leisti atsitokėti tada, kai Lietuvą bus
palikę 2 milijonai gyventojų, o skurde gyvens daugiau nei trečdalis
gyventojų?
Atėjo laikas sveikam protui ir kitokiems sprendimams Lietuvos
klestėjimo labui. Rimtai įsiklausyti į Europos Komisijos
rekomendacijas, susiimti realiam darbui pasiekti adekvačias
pensijas, modernizuoti darbo santykius, įtraukti į valstybės
valdymą visus lietuvius pasaulyje, sumažinti kliūtis smulkiam bei
vidutiniam verslui veikti ir sudaryti kitas geriausias įmanomas
sąlygas piliečiams išsilaisvinti iš skurdo, padaryti kitus būtinus
darbus. Mes turime padaryti tas reformas dabar ir suteikti vilties
mūsų jaunajai kartai ir mūsų senjorams. Išsaugokime savo orumą
garbingais sprendimais. Pradėkime galvoti 20 metų į priekį ir
geriau gyvensime jau už trejų.