„Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas.
Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti,
kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną.
Tikrai skolų naštą galima prilyginti didžiuliam kalnui ir, be
abejo, kreditoriai turės spręsti skolų restruktūrizavimą. Galbūt
dalinio nurašymo, terminų pailginimo klausimą, nes tik taip
Graikija pradės kvėpuoti lengviau ir lengvesnėmis aplinkybėmis
vykdyti reformas“, – BNS sakė G.Nausėda.
Anot jo, sudėtinga pasakyti, kaip Graikijai seksis įgyvendinti
reformas bei atgaivinti finansų sektorių.
„Ar pavyks apskritai pasiekti ir įgyvendinti tai, ką Graikija
yra užsibrėžusi, labai painus klausimas. Vienas dalykas yra priimti
įstatymus, kitas dalykas – juos sukontroliuoti šalyje, kurioje ir
ankstesniais metais reformos būdavo įgyvendinamos labai sunkiai net
tada, kai būdavo politinė valia“, – teigė žinomas analitikas.
Anot jo, vien gerų norų nepakaks: „Tikrai manau, kad
klaustukas tebėra riebus ir tikėtis, kad vien gerais norais ir
įstatymų priėmimais problema bus išspręsta, reiktų tikėti su
atsarga. Gali atsitikti taip, kad tos reformos įklimps į gilų
smėlį ir labai sunkiai judėti į priekį. Na, bent jau judesys ta
linkme yra padarytas, nes anksčiau nebuvo net šito“.
G.Nausėdos nuomone, siūlomos reformos yra griežtesnės nei
siūlyta anksčiau, kadangi nustojus veikti bankams, situacija
pablogėjo ir prireikė griežtesnių priemonių.
„Nors detalės neskelbiamos, kiek suprantu, yra ir griežtesnis,
ir platesnis, nei buvo svarstomas tas, kuris buvo dar prieš
Graikijoje įvykusį referendumą ir tai visiškai nestebina, nes per
tas savaites, kol neveikė bankų sistema, Graikijos finansinė
padėtis tapo dar apverktinesnė, o taupymo poreikis ir priemonių
radikalumo poreikis yra išaugęs, palyginti su birželio pabaiga“,
– sakė jis.
Jo nuomone, susitarus Graikijos, Prancūzijos, Vokietijos ir
Europos tarybos vadovams, bus pasiektas susitarimas ir su likusiomis
euro zonos valstybėmis.