Kita vertus, BNS jis vis dėlto išreiškė abejones, ar prieš daugiau nei savaitę atidaryto turistinio objekto lankytojai dar šį sezoną galės lengvai rasti vietą pietums, nes tuo esą turėtų pasirūpinti verslas ir Anykščių rajono savivaldybė.
– Anykščių regioniniame parke lankytojams atvėrus medžių lajų taką pasigirdo ne tik pagyrų, bet ir daug kritikos dėl prastos infrastruktūros, trūkstamos informacijos. Kodėl taip nutiko ir ar ketinama ką nors artimiausiu metu keisti?
– Atidarius tokį objektą kažkas kažko galėjo ir nenumatyti. Kad srautai bus tokie dideli, mes šiek tiek neplanavome. Dėl informacinės struktūros – mes dirbame, tai yra mūsų uždavinys. Mes jau kai ką patvarkėme, dėl informacijos pateikimo artimiausiu metu atsiras papildomi žmonės. Visas problemas išspręsime dar šį sezoną.
Kalbant apie eismo reguliavimą ir informacijos pateikimą – manau, kad taip, išsispręs. Bet dėl kavinių, kaip buvo nuskambėję viešojoje erdvėje, kad nėra kur pavalgyti Anykščiuose – aš tikrai abejoju, kad per dvi savaites atsiras daug kavinių. Tai yra savivaldos klausimas – jie turėtų būti aktyvesni.
– Esant dideliam gaisringumo pavojui, šiuo metu kai kurios savivaldybės yra uždraudusios lankytis miškuose. Ar šie sprendimai ne per griežti?
– Galiu tik gailiai atsidusti prisimindamas rugpjūčio pradžioje skelbtą apklausą, kuri rodo, kad apie 30 proc. žmonių nelabai žino ir nelabai paiso lankymosi gamtoje taisyklių, t. y. laužaviečių įrengimo, automobilių statymo. Kai šitą prisimenu, galiu sakyti – ne, ne per daug griežta, nes neatsargus elgesys su ugnimi, gaisras padaro didelę žalą. Lankymosi ribojimas tikrai duoda didelę apsaugą. Tikrai nesinorėtų didelių gaisrų – prie Šiaulių šiuo metu dega durpynas ir tai tikrai yra ne be žmogaus įsikišimo. Nesinorėtų, kad tokie dalykai plistų Lietuvoje.
– Šiuo metu taisyklės miškuose gana griežtos – poilsiautojams draudžiama kurti laužavietes, statyti palapines, automobilius. Ar nereikėtų švelninti šios tvarkos bent jau saugomose teritorijose?
– Yra rekreacinės zonos, kurios tiek regioniniuose, tiek nacionaliniuose parkuose suprojektuotos žmonių poilsiui. Bet jos daug kur yra ir miškuose. Turime problemą, kad Miškų įstatymas draudžia keisti paskirtį ir įrengti visiškai reikalavimus atitinkančias poilsiavietes. Viena yra poilsiauti įrengtoje poilsiavietėje, kur yra padarytos laužavietės, vietos statyti automobiliams, vietos nusiprausti. Tokių poilsiaviečių turėtų Lietuvoje daugėti – tikiuosi, kad Seimas rudenį grįš prie Miškų įstatymo pataisos, kurios nepriėmė, nors mes siūlėme.
Chaotiškas poilsiaviečių įsirengimas vien dėl to, kad tai yra „mano žemė“, nėra priimtinas ir negali būti skatinamas bei toleruojamas. Bet jei sklypas paruoštas stovyklauti – taip, viskas teisinga, ten turėtų būti stovyklaujama.
– Siekiant surinkti daugiau lėšų, liepos viduryje saugomose teritorijose įvestas savanoriškas lankytojo mokestis – kiek jo jau surinkta?
– Mokestis būtent skirtas teritorijų priežiūrai, atnaujinimui, naujai infrastruktūrai įrengti. Jis nėra susijęs su atlyginimais. Liepos 20-osios duomenimis, buvo parduota per 18 tūkst. bilietų. Manau, kad tokiu tempu, šiuo metu jau turėtumėme turėti apie 30 tūkst. bilietų – informaciją ketiname surinkti rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Pigiausias yra 1 euras, brangiausias – metinis bilietas, 25 eurai, bet jų nėra daug. Didžioji dalis, t. y. 99 proc. parduotų bilietų yra po eurą.
– Politikai nesutaria dėl saugomų teritorijų reformos – ar sieksite juos įtikinti, kad reformos reikia kuo skubiau, ar ji šiuo metu nėra būtina?
– Vyriausybėje yra sprendimas dėl tų biudžetinių organizacijų stambinimo, bet jis lieka kyboti, nes yra oficialiai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išreikšta pozicija, kad Saugomų teritorijų tarnyboje ir direkcijose pakeitimų nereikia, jie nepritaria įstatymų keitimui. Esant tokiai situacijai mes kažko daryti praktiškai negalime, nes reikia bent jau 5-6 įstatymų korekcijas atlikti. Todėl su tokia reforma, kaip planavo aplinkos ministras, judėti negalime.
Šiuo metu laukiame, kaip apsispręs politikai – tai yra ministro ir Seimo komiteto susitarimas. 2016 metams jau suvėlavome, nes biudžeto projektai yra, mūsų pabandymas metų pabaigoje ką nors keisti nuo metų pradžios trikdytų ir biudžeto formavimą, kiltų sudėtingų klausimų dėl finansų – yra išeitinės, kažkam netiks, reikia planuoti lėšas. Todėl bent jau aš asmeniškai forsuoti iki Naujųjų metų nepasirengęs.
Mano manymu, bet kuri struktūra kartkartėmis turėtų keistis – su ministerija, matyt, turėsime galvoti, kaip efektyvumą didinti. Vienas iš dalykų – tam tikri struktūriniai sistemos pakeitimai. Tik jie neturėtų būti skuboti. Turime problemą – labai mažą finansavimą, reikia rasti galimybių optimizuoti struktūrą. Turime daug bendrųjų funkcijų, kai yra daug juridinių asmenų, tai kainuoja pinigėlių. Visų finansinių problemų tai neišspręstų, bet galėtų šiek tiek pagelbėti. Bet tai – jau 2016 metų sprendimai.
