Šiuo metu Lietuva yra itin priklausoma nuo elektros energijos pasiūlos kaimyninėse rinkose – į šalį importuojama apie du trečdalius visos suvartojamos elektros energijos. Pradėjus veikti jungtims su Švedija ir Lenkija importo apimtys greičiausiai dar labiau padidės, taip atnešdamos apčiuopiamos naudos vartotojams. Tačiau kalbant apie teigiamą jungčių įtaką, nevertėtų susikoncentruoti vien tik į kainos pokyčių prognozes, rizikuojant į antrą planą nustumti patį svarbiausią aspektą – energetinį saugumą.
700 MW galios „Nord Balt“, sujungsianti Lietuvą su Švedija, sudarys sąlygas pirkti elektros energiją iš gausius hidroresursus turinčių Šiaurės Europos šalių ir padės kurti bendrą rinką. Iš Lietuvos į kaimyninę Lenkiją nusidrieksianti 500 MW galios „LitPol Link“ sujungs Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tiekimo infrastruktūrą. Šie elektros tiltai mūsų šalies vartotojams yra svarbūs dėl kelių priežasčių.
Pirma, jungtys padės diversifikuoti šaltinius, iš kurių į Lietuvą tiekiama elektros energija. Dėl didesnių ar mažesnių priežasčių vienu kabeliu nustojus tekėti elektros energijai, ji vartotojus pasieks kitu. Tai reiškia, kad neprognozuojamų įvykių, galinčių staigiai kilstelėti kainas ar sukelti kitų problemų, rizika susitrauks.
Antra, Lietuvą pasieks pigesnė elektros energija iš Švedijos – mat galios srautas teka iš mažesnių kainų zonų į didesnių kainų zonas. Šiuo metu vidutinė elektros energijos kaina mūsų šalyje siekia apie 45 eurus už megavatvalandę. Švedijoje ši suma kai kuriais atvejais būna net penkis kartus mažesnė. Pavyzdžiui, Švedijos ketvirtojoje zonoje, kuri bus tiesiogiai sujungta su Lietuva elektros energija liepą vidutiniškai kainavo 9,19 EUR/MWh. Lenkijoje kaina siekė 39 EUR/MWh.
Teigiama dviejų paminėtų veiksnių įtaka bus didžiausia kitąmet – 2016-aisiais. Ją iškart pajus verslo įmonės, kurioms tenka 71 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Vis dėlto, elektros kaina mūsų šalies vartotojams gali nesumažėti taip smarkiai, kaip tikimasi.
Po 2014 m. pasiekto piko, kada megavatvalandės kaina viršijo 50 eurų, kainų sumažėjimą iki 43-44 EUR/MWh šiemet lėmė atpigusios ir vietos gamintojų konkurencingumą padidinusios žaliavos, bei dėl išaugusios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių smarkiai nukritusios kainos Skandinavijos kainų zonose.
Atsižvelgiant į turimą informaciją ir ateities finansinius sandorius, kurie indikuoja elektros kainas ateityje, prognozuojama, kad kitąmet megavatvalandė elektros energijos, turėtų atpigti iki maždaug 39 eurų. Labiausiai atpigti turėtų naktinė elektra, o dieninės elektros kainų mažėjimas gali smarkiai ir nepasijusti.
Tokią atsargią kainų mažėjimo prognozę lemia ir situacija, kurią stebime Lenkijoje. Rytiniuose kaimyninės šalies regionuose gamybos pajėgumai yra silpni, todėl čia palyginti dažnai juntamas elektros energijos deficitas. Be to, elektra Lenkijoje kainuoja daugiau nei Švedijoje.
Tiesa, atidarius „LitPol Link“ teks susidurti ir su įvairiais apribojimais dėl įvairių Lenkijos rytuose įgyvendinamų projektų. Iki pat 2020-ųjų vyksiantys darbai gali lemti tai, kad elektros energija minėta jungtimi kartais gali netekėti nė į vieną pusę.
Tačiau vėliau sklandžiai pradėjusi veikti „LitPol Link“ suteiks galimybę Šiaurės šalims sugeneruojamos elektros energijos perteklių per Lietuvą eksportuoti į Lenkiją. Tad Lietuva taps pigesnės elektros energijos tranzito valstybe. Taip minėta jungtis daugiau finansinės naudos gali atnešti būtent šios šalies, o ne Lietuvos vartotojams.
Mūsų regione didžiausią įtaką kainoms turi čia veikiantys gamybos pajėgumai. Tiek esamas, tiek prognozuojamas elektros kainų skirtumas Lietuvos ir užsienio šalių kainų zonose leidžia teigti, kad teigiamos įtakos galėtų turėti papildomos jungtys. Jeigu visą Lietuvos vartotojų poreikį patenkintų nenutrūkstamas importo srautas, tuomet jų mokama kaina būtų iš tiesų mažesnė.
