Regioninio parlamento rinkimuose dauguma vietų atiteks už nepriklausomybę pasisakančioms partijoms. Tačiau pirmiausia, kad šio tikslo pasiekti būtų paprasčiau, partijoms reikia sudaryti koaliciją. Tiesa, federalinė Ispanijos valdžia šiuose įvykiuose nusiteikusi matyti ne ką daugiau, nei tiesiog regioninio parlamento rinkimus.
Kuriai skaudėtų labiau?
Kas nutiktų, jei Katalonija iš tiesų visiškai atskirtų nuo Ispanijos? Kam ekonomiškai būtų sudėtingiau – nepriklausomybę paskelbusiai šaliai ar likusiai Ispanijai?
Ispanijoje gyvena 47 mln. žmonių, 16 proc. jų – Katalonijoje. Šis šiaurės rytų Ispanijos regionas ekonominiu požiūriu – vienas svarbiausių ir turtingiausių šalyje. Katalonijai tenka 20 proc. Ispanijos bendrojo vidaus produkto ir 25 proc. šalies eksporto.
Kasmet Katalonija Ispanijos iždą papildo 62 mlrd. eurų.
Pagal ne vieną rodiklį Katalonija kur kas sėkmingesnė, nei likę Ispanijos regionai. Jei visoje Ispanijoje nedarbas – 22,37 proc., tai Katalonijoje – 19,1 procento.
Vienam Katalonijos sostinės Barselonos gyventojui tenka didesnis BVP nei visos šalies sostinės Madrido gyventojui: atitinkamai 26,5 tūkst. eurų prieš 22,5 tūkst. eurų.
Nepriklausomybės atveju stiprų smūgį patirs regiono prekyba su išore.
Su Ispanija Kataloniją sieja 44 mlrd. eurų vertės prekybos operacijos. Palyginimui: iš Katalonijos į ES eksportuojama prekių už 37 mlrd. eurų, o į visas kitas šalis – už 22 mln. eurų. Spėjama, jog paskelbus nepriklausomybę pardavimai į Ispaniją gali smukti iki 50 procentų.
Tuo pačiu padidės su logistika ir procedūromis pasienyje susijusios Katalonijos išlaidos.
Kalba gražiai, bet be argumentų
Neaišku, kaip bus sprendžiamas pensijų klausimas. Ispanijos pensininkams pensijos mokamos solidarumo principu, kai įmokos į pensijų fondą atskaitomos iš dirbančiųjų pajamų.
Jei Katalonija paskelbs nepriklausomybę, ar sutiks Madridas ir toliau mokėti pensijas jau kitos valstybės gyventojams? O jei atsisakys – ar pajėgs dirbantys katalonai visiškai aprūpinti savo pensininkus?
Tikslaus atsakymo į šiuos klausimus, už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos neduoda. Tačiau jau žada didinti pensijas. Tiesa, niekas nepatikslina, kokiais resursais tai būtų daroma.
Už euro zonos durų
Vienas svarbiausių klausimų – galimybė Katalonijai atsirasti euro zonoje.
Kaip rašo „El Mundo“, jei regiono atsiskyrimo nepalaimins oficialusis Madridas, o tai vargu ar įvyks, Katalonija atsidurs už euro zonos ribų.
Nepaisant to, ji išsaugos teisę nacionaline valiuta turėti eurą, tačiau be galimybės priimti sprendimus dėl monetarinės ir fiskalinės politikos. Mat Katalonija nepriklausytų euro grupei ir Europos centriniam bankui.
Panašių pavyzdžių jau esama. Tarkime, Monakas, Vatikanas, San Marinas ir Andora turi teisę eurą laikyti oficialia valiuta, nors nepriklauso euro zonai.
Tai, jog Katalonija nepriklausytų ECB, reikštų, jog regionas neturėtų tiesiogės prieigos prie paskolų.
Parengta pagal gazeta.ru