Anot jo, skirtingai nei 2006 m., prieš euro įvedimą kilusi NT pirkimo euforija buvo labai trumpalaikė, o vėliau paklausą kėlė fundamentalūs veiksniai.
„Lietuvoje dabar dažnai svarstoma, ar situacija kažkuo panašėja į 2007-2008 metų, ar galimi NT burbulai (...) Puikiai prisimename, kad 2014 m. pradžioje kilo kažkas panašaus į euforiją, kai kovo-balandžio mėn. fiksuotas rekordinis sandorių didėjimas. O rinkoje sklandė gandai, kad tai lemia laukiantis euro įvedimas, po kurio galbūt kainos gali būti didesnės negu iki euro įvedimo“, – trečiadienį Lietuvos banko (LB) trečiojoje metinėje NT konferencijoje sakė G.Nausėda.
Anot ekonomisto, per labai trumpą laikotarpį nuotaikos apsivertė ir jau 2014 m. vasarą bei rudenį vyravo nuomonė, kad 2015 m. pradžioje atvirkščiai, NT rinka sustings.
„Tačiau po euro įvedimo laipsnišką būsto paklausos didėjimą lėmė pamažu pradėję skverbtis fundamentalūs veiksniai, pirmiausia vidutinio darbo užmokesčio didėjimas ir nedarbo lygio mažėjimas (...) Taigi šia prasme galima drąsiai teigti, kad psichologinio pobūdžio euforinių veiksnių šiuo metu rinkoje nėra ir tai yra labai gerai, nes dažniausiai psichologija yra labai nepastovi ir savaime lemia tuos išsipildančius lūkesčius, kurie vėliau baigiasi labai liūdnai“, – sakė G. Nausėda.
Anot SEB banko prezidento patarėjo, svarbu ir tai, kad šiuo metu nėra pasiūlos trikdžių – statybų bendrovės ir NT vystytojai gali staigiai padidinti parduodamų būstų apimtį, jei paklausa išaugtų. Taip pat ir reguliavimo aplinka yra nepalyginamai griežtesnė nei 2006-2007 m.
„Be abejo, Lietuvos bankas (LB) padarė nemažą darbą įvesdamas atsakingojo skolinimo gaires 2011 m., o praėjusiųjų metų pabaigoje jas dar ir sugriežtindamas. Tačiau skirčiau nemažesnį dėmesį ir pačių komercinių bankų pamokoms, kurių jie išmoko iš krizės ir šiuo metu jų pačių vidinės reguliavimo procedūros arba kreditų išdavimo procedūros yra tikrai griežtesnės, negu buvo tais ekonominio perkaitimo metais“,- LB konferencijoje sakė G. Nausėda.
