Anot jo, skirtingai nei 2006 m., prieš
euro įvedimą kilusi NT pirkimo euforija buvo labai trumpalaikė, o
vėliau paklausą kėlė fundamentalūs veiksniai.
„Lietuvoje dabar dažnai svarstoma, ar situacija kažkuo panašėja
į 2007-2008 metų, ar galimi NT burbulai (...) Puikiai prisimename,
kad 2014 m. pradžioje kilo kažkas panašaus į euforiją, kai
kovo-balandžio mėn. fiksuotas rekordinis sandorių didėjimas. O
rinkoje sklandė gandai, kad tai lemia laukiantis euro įvedimas, po
kurio galbūt kainos gali būti didesnės negu iki euro įvedimo“, –
trečiadienį Lietuvos banko (LB) trečiojoje metinėje NT
konferencijoje sakė G.Nausėda.
Anot ekonomisto, per labai trumpą laikotarpį nuotaikos
apsivertė ir jau 2014 m. vasarą bei rudenį vyravo nuomonė, kad 2015
m. pradžioje atvirkščiai, NT rinka sustings.
„Tačiau po euro įvedimo laipsnišką būsto paklausos didėjimą
lėmė pamažu pradėję skverbtis fundamentalūs veiksniai, pirmiausia
vidutinio darbo užmokesčio didėjimas ir nedarbo lygio mažėjimas
(...) Taigi šia prasme galima drąsiai teigti, kad psichologinio
pobūdžio euforinių veiksnių šiuo metu rinkoje nėra ir tai yra labai
gerai, nes dažniausiai psichologija yra labai nepastovi ir savaime
lemia tuos išsipildančius lūkesčius, kurie vėliau baigiasi labai
liūdnai“, – sakė G. Nausėda.
Anot SEB banko prezidento patarėjo, svarbu ir tai, kad šiuo
metu nėra pasiūlos trikdžių – statybų bendrovės ir NT vystytojai
gali staigiai padidinti parduodamų būstų apimtį, jei paklausa
išaugtų. Taip pat ir reguliavimo aplinka yra nepalyginamai
griežtesnė nei 2006-2007 m.
„Be abejo, Lietuvos bankas (LB) padarė nemažą darbą įvesdamas
atsakingojo skolinimo gaires 2011 m., o praėjusiųjų metų pabaigoje
jas dar ir sugriežtindamas. Tačiau skirčiau nemažesnį dėmesį ir
pačių komercinių bankų pamokoms, kurių jie išmoko iš krizės ir šiuo
metu jų pačių vidinės reguliavimo procedūros arba kreditų išdavimo
procedūros yra tikrai griežtesnės, negu buvo tais ekonominio
perkaitimo metais“,- LB konferencijoje sakė G. Nausėda.