Apklausų duomenys byloja, kad JK išėjimo iš ES sąstato priešininkų ir Europos optimistų gretos beveik lygios (kovo pradžioje 49 proc. balsavusių buvo „už“ išėjimą, 51 proc. – „prieš“). Ir abiejų šalių argumentai yra svarūs: nors sveikas protas diktuoja, kad pasilikdama ES, laimėtų tiek Didžioji Britanija, tiek ir visa Sąjunga, biurokratiniai Briuselio apribojimai ir procesų delsimas net mandagius anglus išverčia iš koto ir priverčia imtis kraštutinių priemonių.
Ekonominės ir politinės rizikos. Defragmentuota, stagnuojanti euro zona anglų nežavi – JK auga gerokai sparčiau nei ES vidurkis. Be to, ES dirigavimas kenkia Didžiosios Britanijos konkurencingumui. Šalis akivaizdžiai pateko į našumo spąstus: jeigu iki krizės produktyvumas JK augo panašiu tempiu kaip ir JAV, paskutinį septynmetį jis trypčioja vietoje.
Atsikratę ES naštos, britai tikisi spartesnio augimo, tačiau neigiamas JK išėjimo poveikis Europai gali nutempti paskui save ir britus. Visų pirma, jeigu JK prabalsuotų už skyrybas, euro zonos ekonominė galia, matuojama BVP perkamosios galios standartais, sumažėtų nuo 17,0 iki 14,5 proc., eksporto dalis susitrauktų nuo 34 iki 30 proc.
Poveikis Europos finansų sektoriui, kuriame Londono Sitis dominuoja, būtų dar ženklesnis. Tuomet visos pastarosios Europos Komisijos iniciatyvos orientuotos į „vis glaudesnę sąjungą“ (pinigų, fiskalinę, politinę ir t.t.) būtų bergždžios.
Bet didžiausia yra politinė rizika. Akivaizdu, kad JK išėjimas padidintų netikrumo jausmą ir galėtų tapti katalizatoriumi kitoms šalims, kurių abejonės dėl euro zonos sveikatos ir sugebėjimo išbristi iš ekonominio letargo, šiuo metu yra nuolat aktualizuojamos radikalesnių politinių partijų. O tuomet neigiamus padarinius galima nors samčiu semti.
Galima įtaka emigrantų perlaidoms. Lietuvos ekonomikai britų išėjimas iš ES taip pat turėtų stiprų poveikį. Lietuvių diaspora JK yra gausiausia visoje ES – 2014 m. duomenimis, šalyje gyveno virš 163 tūkst. Lietuvos piliečių. Vertinant pagal amžiaus grupes, nemažai jų išvažiavo mokytis arba įgyti kvalifikacijos.
Nors grįžti atgal lietuviai neskuba, sprendžiant iš mokėjimų balanso ir oro uostų statistikos, naujieji britai aktyviai skatina vidaus paklausą, tiek tiesiogiai prisidėdami prie vartojimo, ypač sezoninio, tiek siųsdami pinigus į gimtinę.
Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą kasmet buvo pervedama apie 1,5 mlrd. eurų perlaidų ir darbo pajamų iš užsienio. Tai sudaro virš 4 proc. metinio Lietuvos BVP. Palyginimui, ES parama siekia apie 3 proc. BVP. Perlaidos iš Didžiosios Britanijos sudaro ketvirtadalį visų perlaidų, t.y. apie 1 proc. BVP. Tikėtina, kad emigrantų pinigai bus siunčiami ir toliau, tačiau perversmai migracijos politikoje gali pakoreguoti šiuos srautus žemyn.
Be to, JK ir Lietuvą jungia glaudūs prekybiniai ryšiai. Pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą (be mineralinio kuro), Didžioji Britanija užima 4-ąją vietą svarbiausių užsienio prekybos partnerių sąraše, po Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos, jos svoris 2,3 karto viršiją Rusijos rodiklį.
Žvelgiant iš sektorių perspektyvos, be naftos pramonės, kuri dominuoja eksporte, daugiausiai nukentėtų baldų, maisto ir chemijos pramonė. Poveikį pajustų ir gerokai daugiau pramonės šakų, kadangi iš JK perkame daugiausiai mašinas ir įrengimus, kurie yra reikalingi pramonės efektyvumui gerinti, darbo našumui didinti ir konkurencingumui palaikyti.
Jekaterina Rojaka yra banko „DNB“ vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, banko ekonominių tyrimų padalinio vadovė
