Naujų įmonių jau gana? Laikas paauginti esančias

Prieš porą metų stebėjome įmonių kūrimo pakilimą. 2013 metais buvo įkurta daugiau negu 11,5 tūkstančio mažų ir vidutinių įmonių, 2014 metais – daugiau negu 12 tūkstančių. Vis dėlto pernai, palyginti su 2014 metais, mažų ir vidutinių įmonių įsteigta trečdaliu mažiau. Tačiau ar tai rodo, kad Lietuva išnaudojo verslumo galimybes?

V.Doveika.<br>Organizatorių nuotr.
V.Doveika.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Virginijus Doveika

Apr 5, 2016, 1:04 PM, atnaujinta May 30, 2017, 11:07 AM

Stebint optimistines verslo atstovų nuotaikas, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu pasėti daigai puoselėjami ir auginami, veikiančios įmonės stiprina savo pozicijas ir plečia veiklą.

Į ateitį žiūri optimistiškai

Praėjusius metus būtų galima vadinti smulkiojo ir vidutinio verslo augimo, stiprėjimo metais. Nors įmonių ir įsteigta mažiau, tačiau veikiančios daug dėmesio skyrė plėtrai, stiprino savo pozicijas rinkoje. Tam jos turėjo ypač geras sąlygas – pernai mažėjo vidutinė energetinių išteklių kaina, mažinusi ir gamybos sąnaudas, smarkiai augo vidaus vartojimas: parduota ne tik daugiau prekių, bet kai kurios jų ir didesnėmis kainomis.

Panašu, kad tokie turėtų būti ir 2016-ieji, kuriuos įmonės sutiko teigiamai nusiteikusios. Vasario mėnesio Statistikos departamento atliktos įmonių apklausos duomenimis, pramonės įmonės gamybos prognozę ateinantiems trims mėnesiams vertina palankiau negu prieš metus, paslaugų ir prekybos įmonių nuomonė apie prekių ir paslaugų paklausą taip pat teigiama. Tikėtina, kad įmonių pajamos šiais metais augs – kaip ir pernai, tai skatins ne tik didesnis pardavimo mastas, bet ir didesnės prekių ir paslaugų kainos.

Augina tai, ką sukūrė

Stiprėjanti ekonomika, teigiami lūkesčiai dėl ateities skatina smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus investuoti į verslo tobulinimą, mažos ir vidutinės įmonės ne tik daugiau uždirba, bet ir drąsiau skolinasi.

Vien SEB bankas pernai suteikė 276,6 mln. eurų paskolų ir lizingo paslaugų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Didžiausia dalis (72 proc.) šių lėšų skirta investicijoms.

Pastebime, kad mažos ir vidutinės įmonės vis daugiau lėšų skiria verslo efektyvumui didinti, produktų kokybei gerinti, naujiems produktams į rinką išleisti. Taigi vis dažniau įmonės kreipiasi ir į banką, norėdamos pasitarti dėl investicijų finansavimo. Vien 2015 metais smulkiojo ir vidutinio verslo konsultacijų skaičius SEB banke padidėjo 50 proc., palyginti su 2014 metais. Tai liudija, kad mūsų verslininkai palankiai žiūri į kiek ilgesnės trukmės ekonomikos pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje. Ir SEB banko analitikai tiki, kad ir Lietuvos, ir ES ekonomika per keletą ateinančių metų ir toliau augs, nors kiek mažiau negu anksčiau.

Geriausias derlius – diegiantiems inovacijas

Žinoma, sakyti, kad gerų metų sulauks visi, negalima. Sėkmės turėtų tikėtis tos įmonės, kurios daug dėmesio skirs darbo našumui gerinti, taikys inovacijas. Džiugu tai, kad mūsų įmonėms tai jau nėra terra incognita. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo „Verslo barometras 2016“ duomenimis, beveik pusė įmonių planuoja produktų ar paslaugų inovacijas ir pokyčius versle. Tačiau, palyginti su 2012-2013 metų laikotarpiu, per pastaruosius dvejus metus dvigubai padaugėjo įmonių, ieškančių, kaip pritaikyti inovacijas savo veikloje.

Tokią elgseną skatina siekis išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Jau veikiančioms įmonėms vis didesnę konkurenciją sudaro jauni verslai, kurie į rinką žengia turėdami inovatyvių idėjų, greitai užkariaujančių vartotojų simpatijas.

Aišku, visi su technologijomis susiję sektoriai neišvengiamai turėtų diegti inovacijas – vien tam, kad išlaikytų savo pozicijas rinkoje, neatsiliktų nuo konkurentų. Tačiau ir tradicinio verslo atstovai – gamybos, prekybos, paslaugų įmonės – vis dažniau ieško inovatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, gamybos įmonės diegia linijas naujų produktų gamybai, prekybos įmonės keliasi į virtualią erdvę ir kuria elektronines parduotuves, paslaugų įmonės ieško tinkamų būdų, kaip išlaikyti turimus klientus ir pritraukti naujų.

Daugiau dėmesio skirs vidaus rinkai

Taip pat ryškėja tendencija, kad dauguma įmonių savo veiklą linkusios vykdyti vidaus rinkoje. Visų pirma, savoje rinkoje veikti kur kas lengviau negu svetimoje – pirkėjas, paslaugos gavėjas visada yra šalia, daug lengviau jausti rinkos pulsą, suvokti klientų poreikius. Be to, pernai sparčiai augęs vidaus vartojimo tempas ir šiais metais turėtų išlikti panašus.

Taigi tikėtina, kad labiausiai augs tos įmonės, kurios veiklą planuoja vidaus rinkoje, ypač prekybos, paslaugų įmonės. Žinoma, jos turės atlaikyti gana aštrią konkurenciją. Ir nors eksporto įmonėms, dirbančioms su Rytų rinkomis, praėję metai nebuvo labai sėkmingi, rankų šiais metais nuleisti nederėtų. Eksporto galimybės turėtų gerėti, nes pagrindinių eksporto iš ES šalių partnerių ekonomika, nors ir kukliai, bet augs.

2016 metai smulkiajam ir vidutiniam verslui kels ir iššūkių. Visų pirma, situacija darbo rinkoje išliks įtempta. Dėl didėsiančios minimalios mėnesinės algos, mažėjančio nedarbo didės darbo jėgos sąnaudos, ir toliau sunku bus rasti kvalifikuotų darbuotojų. Be to, dažnesnės Lietuvos vartotojų kelionės apsipirkti į Lenkiją atima vietos rinkoje veikiančio verslo dalį. Trečia, dėl VMI bandymų kovoti su šešėline ekonomika didės ir administracinė našta įmonėms. Visgi įmonės, įveikusios šiuos iššūkius, turėtų tikėtis dar vienų augimo, stiprėjimo metų.

Virginijus Doveika yra SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.