Pasak R.Dargio, verslininkai turėtų aktyviau eiti į mokyklas,
kolegijas, universitetus ir pasakoti, kaip galima pradėti verslą,
kokie sunkumai kyla ir kaip juos galima įveikti. Taip pat dažniau
reiktų sutelkti dėmesį į vietos bendruomenes, teigiama LPK
pranešime spaudai.
„ Turime drąsiai besti pirštu ne tik į nacionalinio lygmens,
bet ir vietos problemas, siūlyti aiškius sprendimus, kaip jas
spręsti“, – šią savaitę susitikimuose su Klaipėdos ir
Šiaulių pramonininkais kalbėjo R.Dargis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis lietuvių
nepriklauso jokioms bendruomenėms.
„Mums pavyzdys galėtų būti Švedija, kur žmogus
vidutiniškai dalyvauja net 14-os skirtingų bendruomenių veikloje –
nuo naminių gyvūnėlių iki tėvų komiteto ar nuo savivaldybės iki
saugios kaimynystės. Bendruomenėse žmonės atvirai ir garsiai kalba
apie bendras problemas, todėl norėtųsi, kad ir verslas aktyviau
įsitrauktų į vietos bendruomenių veiklą“, – tvirtino LPK
prezidentas.
R.Dargis nuogąstavo, kad jauni ir gabūs į užsienį emigravę
lietuviai vis dar baiminasi grįžti į šalį, nes laikosi
stereotipų, kad Lietuvoje be kyšių, stojimo į partiją nebus
galima nieko pasiekti.
„Gyvename XXI amžiuje, todėl norėčiau, kad ypač jaunimas
suprastų, jog asmeninio talento ugdymas, užsispyrimas ir mokėjimas
pasinaudoti esamomis galimybėmis lemia sėkmę. Neabejoju, kad jeigu
verslo bendruomenės būtų aktyviau įsitraukusios, emigracijos
mastai šiandien būtų mažesni“, – teigė R.Dargis.
2016-ieji yra paskelbti Vietos bendruomenių metais, pabrėžiant
vietos bendruomenių reikšmę ir jų siekį stiprinti vietos
savivaldą kaip vieną iš svarbiausių pilietinės visuomenės
formavimo įrankių. Verslo įsitraukimas į vietos bendruomenių
veiklą gali tapti ne tik pilietiškumą ir aktyvumą skatinančia
veika, bet ir prisidėti prie ekonominės, socialinės bei
kultūrinės plėtros.