„Strategiją pradėjome kurti pernai gegužę pasirašę sutartį su Energetikos institutu. Per metus laiko jis atliko pirminę analizę. Dabar jau strategijos gairės derinamos su visuomene, interesų grupėmis, organizacijomis, profesionalais“, – teigė R. Masiulis.
Jis sako, kad laikas tikrai ne pats dėkingiausias, tačiau yra kaip yra. Energetikos ministerijos tikslas – kuo plačiau aptarti strategijos gaires, rasti kuo geresnį sprendimą kertiniais klausimais. Jeigu toks susitarimas bus pasiektas tarp politinių partijų – strategija pasitvirtins, nes ji bus lengvai priimama ir naujajai vyriausybei.
„Jeigu vis dėl to bus esminiai nesutarimai ar kažkokių klausimų, bandysime palikti kuo mažesnį tokių klausimų ratą, kol liks vienas ar du klausimai. Tada naujoji vyriausybė iš karto galės tuos naujus klausimus išspręsto ir patvirtinti pačią strategiją“, – „Žinių radijui“ sakė energetika ministras.
Tiesa, naujoji energetikos strategija jau dabar sulaukė kritikos strėlių. Seimo narys, konservatorius Dainius Kreivys savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė:
„Energetikos ministerija pristatė naujos nacionalinės energetikos strategijos gaires. Iš šio dokumento matyti, kad vyriausybė, energetikos ministerija ir Lietuvos energetikos institutas kapituliavo prieš Astravo atominį monstrą plačiai atverdami duris nesaugiai pagamintai ir brangiai elektrai.
Naujos energetikos strategijos pagrindinis leitmotyvas – Lietuva elektros energiją visų pirma gamins ne pati, o importuos. Tai – nepaprastai trumparegiškas vyriausybės užmojis. Elektros energijos paklausa ir pasiūla turėtų būti vertinama ne atsižvelgiant į esamą dabartinę padėtį rinkoje, o į ilgalaikes tendencijas elektros energetikos sektoriuje“, – rašė D. Kreivys.
Į šią kritiką energetikos ministras atsakė – ji per ankstyva. „Dabar tik prasideda diskusijos, tai mes laukiam pastabų, rekomendacijų, ką daryti. Vienas iš esminių klausimų, kurį mes keliame ir savo auditorijai, tai koks turėtų būti gamybos dydis“, – salo R. Masiulis.
Pasak jo, visiems aišku, kad kai kuri gamyba, atsižvelgus į dabartines elektros kainas, gali būti konkurencinga, kita – ne. Svarbus klausimas yra ar mes pasiruošę vystyti nekonkurencingą elektros gamybą, ar esame linkę šiek tiek palaukti ir pažiūrėti kaip dėliojasi rinka.
„Reikia laukti, žiūrėti kaip dėliosis kainos po Švedijos kabelio, po Lenkijos jungties prijungimo ir tada priimti sprendimą. Turime būti pasiruošę eilę projektų, kuriuos galėtume realizuoti reikalui esant.
Mes su konservatoriais kalbėsime, prašysime paskaičiavimų, rekomendacijų. Tikrai nesame užsidarę“, – kalbėjo energetikos ministras R. Masiulis.
