Iš to nepasimokome jau eilę metų, o scenarijus šiomis dienomis ir vėl kartojasi.
Vieniems – apynasris, kitiems – veikimo laisvė
Susiformavusi praktika taikyti skirtingas taisykles tokias pačias paslaugas teikiančioms įmonėms nepaliauja nemaloniai stebinti ir įtarti dėl tam tikrus interesus atstovaujančių sprendimų priėmimo.
Visai neseniai galiojo lengvatinis reguliavimas taip vadinamoms smulkiųjų kreditų bendrovėms ir, nepaisant to, kad bankų sektorius dar prieš 5 metus kreipėsi į reguliuotojus, nebuvo imtasi jokių veiksmų, o skubotos ir neatidėliotinos reformos įgyvendintos tik po itin skaudžių pasekmių visuomenei.
Kredito unijų atžvilgiu jau irgi naudojami skambūs pareiškimai apie „tiksinčią bombą“, jei nebus imtasi reikšmingų reformų. Nors dar ne taip seniai iš reguliuotojų galima buvo išgirsti, kad „tai maži rinkos žaidėjai, nekeliantys problemų“. Na, o dabar ir vėl viskas iš pradžių.
Jau ir taip perdėm perteklinį reguliavimą su nustatytomis kainų lubomis siūloma „pagražinti“ papildoma lengvata naujiems mokėjimų rinkos dalyviams, t.y. pakoreguoti Mokėjimų įstatymo pakeitimo projektą ir tik komercinius bankus įpareigoti pagrindines bankines paslaugas teikti už fiksuotą mokestį, netaikant tokio reikalavimo elektroninių pinigų įstaigoms.
Tai akivaizdžiai prieštarauja konkurencijai. Tarsi tiems patiems kelių eismo dalyviams taikomos skirtingos taisyklės.
Priėmus tokį asimetrinio reguliavimo pasiūlymą, toje pačioje mokėjimų paslaugų rinkoje veikiančioms įmonėms būtų sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti. Maža to, būtų neužtikrinti gyventojų poreikiai, nes dalis paslaugos teikėjų neteiktų įstatyme numatytų paslaugų.
Juo labiau, kad mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos šiuo metu užima reikšmingą ir vis augančią rinkos dalį.
Juk įstatymo projekto rengėjas neatsitiktinai jame nurodė, kad įstatymas būtų taikomas ir elektroninių pinigų įstaigoms, nes jos ir pagal šiuo metu galiojantį mokėjimų įstatymą pripažįstamos mokėjimo paslaugų teikėjais.
Maža to, kaip ypač mėgstama mūsų šalyje, visi šie papildomi pasiūlymai atsirado paskutinę minutę – baigiamojoje įstatymo naujos redakcijos priėmimo stadijoje.
Jie neaptarti ir neišdiskutuoti su rinkos dalyviais, neįvertintos tokio asimetrinio reguliavimo pasekmės, nėra nei Konkurencijos tarybos, nei Vyriausybės išvadų ar antikorupcinio vertinimo. Į prašymus gauti šias išvadas neatsižvelgiama.
Nepalanki aplinka investicijoms ir inovacijų plėtrai
Jeigu šioms išlygoms bus pritarta, jau dabar galima konstatuoti, kad mažmeninis bankų sektorius, veikiantis nevienodų galimybių rinkoje ir perteklinio reguliavimo aplinkoje, investuotojams taps visiškai neįdomus.
O galvoti apie inovacijų diegimą, ko gero, taps tik nepasiekiama iliuzija. Juk inovacijos reikalauja investicijų, o tokių „liberalių“ reikalavimų taikymas nesudarys galimybių bankams plėtoti pažangius sprendimus, orientuotus ne tik į vietinę, bet ir tarptautinę aplinką, nes visi įmanomi resursai skirti tik reguliaciniams teisės aktams įgyvendinti.
Įvairius ES reguliacinius aktus papildyti pluoštu vietinių iniciatyvų Lietuvoje jau tapo tradicija. Tuo atžvilgiu gerokai išsiskiriame tarp kitų, taip pat ir kaimyninių, šalių. Tai akivaizdžiai mažina Lietuvoje veikiančių bankų galimybes konkuruoti tiek šalies viduje, tiek su kitų ES valstybių kredito įstaigomis.
Tarp bankų grupių vadovų jau įsivyravo ypač skeptiška nuomonė dėl taikomų papildomų ir nevienodų reikalavimų mūsų šalyje, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.
Visgi mokėjimų rinkai tampant vis atviresnei paslaugų ir kanalų įvairovės atžvilgiu, atsakomybės, duomenų ir vartotojų apsaugos, pinigų plovimo prevencijos bei elementarios veikimo etikos lygmuo visiems rinkos dalyviams turi būti vienodi.
Maža to, dalyviai privalo būti patys suinteresuoti savo veikloje taikyti tik pačius aukščiausius skaidrumo ir atsakomybės prieš klientus standartus, o ne ieškoti lobistų, kurie padėtų priimti visai rinkai ir klientams žalingus sprendimus, stabdančius ekonomikos ir investicijų augimą, finansavimo prieinamumą gyventojams bei verslui ir technologinį progresą.
Stasys Kropas yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
