Moterų darbo užmokestis buvo mažesnis nei vyrų visose
pagrindinėse profesijų grupėse. Vadovės moterys uždirbo 13,7 proc.
mažiau nei vadovai vyrai, o specialistės, technikės ir
jaunesniosios specialistės – po 21,5 proc. mažiau nei tos pačios
profesijos vyrai. Mažiausiai uždirbančių nekvalifikuotų darbininkių
darbo užmokestis buvo 12,2 proc. mažesnis nei tos profesijos vyrų.
Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2014 m. sudarė didžiausią
– 37,4 proc. – visų darbuotojų dalį ir vidutiniškai per mėnesį
uždirbo daugiausia: 966,4 EUR, arba 38,7 proc. daugiau už vidutinį
mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, 2,1 karto daugiau už
pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčius darbuotojus (465,1
EUR), 1,9 karto daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius
darbuotojus (504,3 EUR) ir 1,6 karto daugiau už aukštesnįjį
išsilavinimą turinčius darbuotojus (592 EUR). Moterų, turinčių
aukštąjį išsilavinimą, bruto darbo užmokestis buvo 24,3 proc.
mažesnis nei tokį patį išsilavinimą turinčių vyrų.
2014 m. daugiausia uždirbo 30-39 metų amžiaus darbuotojai – jų
vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (796,9 EUR) buvo 14,4
proc. didesnis nei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
šalyje, 14,6 proc. didesnis nei vidutinis 40-49 metų amžiaus
darbuotojų mėnesinis bruto darbo užmokestis (695,6 EUR) ir 26 proc.
didesnis nei vidutinis 20-29 metų amžiaus darbuotojų darbo
užmokestis (632,6 EUR).
2014 m. 30-39 metų amžiaus tiek vyrai, tiek moterys uždirbo
daugiausia, vyrai – 877 EUR, moterys – 712,9 EUR. 30-39 metų vyrai
uždirbo 16,4 proc. daugiau nei vidutiniškai visi vyrai, 30-39 metų
amžiaus moterys – 10,8 proc. daugiau nei vidutiniškai visos
moterys.
2014 m. pagal amžių didžiausią – 25,6 proc. – darbuotojų dalį
sudarė 40-49 metų amžiaus asmenys, 30-39 metų amžiaus – 22,5 proc.
Jauniausių (iki 20 metų amžiaus) ir vyriausių (60 metų ir vyresnių)
darbuotojų buvo atitinkamai 1,1 ir 6,9 proc.
Daugiausia uždirbantys 30-39 metų amžiaus darbuotojai su
aukštuoju išsilavinimu uždirbo 9,6 proc. daugiau nei vidutiniškai
visi darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu ir 35,7 proc. daugiau
nei vidutiniškai 20-29 metų amžiaus darbuotojai su aukštuoju
išsilavinimu.
2014 m. daugiausia uždirbo darbuotojai, vienoje įmonėje išdirbę
nuo 15 iki 19 metų – 845,8 EUR, arba 21,4 proc. daugiau už šalies
ūkio vidurkį ir 54,3 proc. daugiau nei vienoje įmonėje trumpiau nei
vienus metus dirbantys darbuotojai (548,2 EUR). Darbuotojai,
dirbantys įmonėje trumpiau nei vienus metus, gavo mažiausią
vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 21,3 proc. mažesnį už
šalies ūkio vidurkį (šie darbuotojai sudarė 19,2 proc. visų šalies
ūkio darbuotojų).
2014 m. didžiausią darbuotojų dalį (36,6 proc.) sudarė
darbuotojai, išdirbę įmonėje nuo vienų iki penkerių metų. Jų darbo
užmokestis (656,9 EUR) buvo 5,7 proc. mažesnis nei visų darbuotojų
ir 22,3 proc. mažesnis nei darbuotojų, išdirbusių įmonėje nuo 15
iki 19 metų (šie darbuotojai sudarė 7,3 proc. visų šalies ūkio
darbuotojų).
2014 m. ir vyrų, ir moterų darbo užmokestis priklausė nuo darbo
stažo vienoje įmonėje. Daugiausia uždirbo vyrai, vienoje įmonėje
išdirbę nuo 20 iki 29 metų, – 1 020,4 EUR, arba 35,4 proc. daugiau
nei vidutiniškai visi vyrai (753,5 EUR) ir 1,8 karto daugiau nei
dirbantys vienoje įmonėje mažiau nei vienus metus (570,8 EUR).
Daugiausia uždirbo moterys, išdirbusios įmonėje nuo 15 iki 19 metų,
– 770,1 EUR, arba 19,6 proc. daugiau nei vidutiniškai visos moterys
(643,7 EUR) ir 1,5 karto daugiau nei moterys vienoje įmonėje
išdirbusios mažiau nei vienus metus (520,4 EUR).
Darbo stažas, išdirbtas vienoje įmonėje, didžiausią įtaką
turėjo įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Šių
profesijų darbuotojai, trumpiausiai išdirbę įmonėje, uždirbo 17,5
proc. mažiau nei vidutiniškai visi tos profesijos darbuotojai, o
turintys 20-29 ir 30 ir daugiau metų darbo stažą, uždirbo
atitinkamai 39 ir 41,1 proc. daugiau nei vidutiniškai visi
įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai. Nekvalifikuotų
darbininkų darbo užmokesčiui darbo stažas įmonėje turėjo mažiausios
įtakos.
Daugiausia uždirbo finansinių ir draudimo, kasybos ir karjerų
eksploatavimo bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro
kondicionavimo įmonių vadovai – atitinkamai 2 604,7, 1 948 ir 1
817,8 EUR. Specialistai daugiausia uždirbo finansinės ir draudimo
veiklos (1 356,7 EUR), informacijos ir ryšių (1 150,4 EUR) bei
kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse (1 105,3 EUR), technikai
ir jaunesnieji specialistai – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro
kondicionavimo (955,6 EUR), finansinės ir draudimo veiklos įmonėse
(852,5 EUR). Vadovai ir specialistai mažiausiai uždirbo
apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir
poilsio organizavimo veiklos įmonėse. Finansinės ir draudimo
veiklos įmonių vadovai uždirbo 3 kartus daugiau nei apgyvendinimo
ir maitinimo paslaugų įmonių vadovai.
2014 m. bruto darbo užmokesčio mediana sudarė 549 EUR, arba
21,2 proc. mažiau nei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
šalies ūkyje (696,6 EUR). Pagal pagrindines profesijų grupes,
didžiausias atotrūkis pastebimas vadovų grupėje: trečiojo ir
pirmojo kvartilio reikšmės skyrėsi 3 kartus. Kur kas mažiau skyrėsi
mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestis: nekvalifikuotų
darbininkų trečiojo kvartilio reikšmė buvo tik 1,5 karto didesnė
nei pirmojo kvartilio.
Specialistai sudarė didžiąją – 26,6 proc. – visų profesijų
vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus dalį, kvalifikuoti
darbininkai ir amatininkai – 14,4 proc., paslaugų sektoriaus
darbuotojai ir pardavėjai – 13,4 proc. Įstaigų tarnautojų ir kitų
profesijų darbuotojų (kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės
ūkio darbuotojų, dirbančių įmonėse, vykdančiose B-S sekcijoms pagal
EVRK 2 red. priskiriamą ekonominę veiklą bei ginkluotųjų pajėgų
darbuotojų) buvo mažiausiai – atitinkamai 4,3 ir 0,7 proc.
Nekvalifikuoti darbininkai sudarė 9,2 proc. visų darbuotojų.
Likusių profesijų darbuotojų buvo beveik po lygiai: vadovų – 10,5
proc., technikų ir jaunesniųjų specialistų – 10,1, įrenginių ir
mašinų operatorių ir surinkėjų – 10,9 proc.