Tyrime nurodytos paties renginio organizavimo išlaidos (transportas, personalas, administracinės išlaidos, ceremonijos organizavimas, medicinos paslaugos, apsauga ir maitinimas). Taip pat atsižvelgta ir į tiesiogines miesto, šalies ar privačių investuotojų išlaidas statant stadionus, olimpinį kaimelį ir centrą žiniasklaidai.
Tačiau analitikai į išlaidas infrastruktūrai neįskaičiavo pinigų, skirtų tiesti ar remontuoti kelius, statyti viešbučius, atnaujinti oro uostus ir panašiai.
Londonas
Olimpiada Londone 2012 m. tapo brangiausia visoje vasaros žaidynių istorijoje. Šios žaidynės tapo rizikingiausia kada nors miesto padaryta investicija, teigia „Financial Times“, remdamasis analitikų ataskaita.
Londonas išsyk nutarė netaupyti ir olimpinėms žaidynėms paskyrė įspūdingą sumą – 14,6 mlrd. JAV dolerių. Tačiau ir jos organizatoriams nepakako. Suplanuoto biudžeto perviršis siekė 76 procentus. Tiesa, politikai stengėsi sumenkinti realiuosius skaičius, todėl spaudoje ruošiantis olimpiadai būdavo skelbiamos skirtingos sumos.
Barselona
1992 m. Barselona besiruošiant olimpiadai taip pertvarkyta, kaip iki tol nebuvo pakeista nė viena olimpinė sostinė. Tam atseikėta nemažai – 9,69 mlrd. JAV dolerių. Galiausiai biudžetas vis dėlto buvo viršytas 266 procentais. Tačiau nauda grįžo su kaupu: pasikeitęs miestas sulaukė neįtikėtino populiarumo tarp turistų. 86 proc. išlaidų, skirtų pasiruošimui, nukeliavo tobulinant miesto infrastruktūrą ir tik 14 proc. – sporto objektams. 1990 m. turistų skaičius Madride buvo dukart didesnis nei Barselonoje, o 2010 m. šis miestas svečių skaičiumi aplenkė Ispanijos sostinę.
Pekinas
Olimpinės žaidynės, 2008-aisiais vykusios Pekine, nuo suplanuoto biudžeto iš esmės nenukrypo. Jis viršytas viso labo 2 procentais. Išlaidos olimpiniams statiniams, atidarymo ir uždarymo ceremonijų bei pačių žaidynių organizavimui nebuvo rekordinės – jos siekė 6,81 mlrd. JAV dolerių. Tačiau miestas gerai pasitaškė tobulindamas infrastruktūrą, keldamas miesto gerovę ir gerindamas ekologinę būklę. Šios išlaidos nepatenka į „Said Business School“ vertinimą. Skaičiuojama, kad bendrai surengti Pekino olimpiadą Kinijai atsiėjo daugiau nei 42 mlrd. JAV dolerių.
Maskva
1980 m. surengtos olimpiados Maskvoje vertė, analitikų skaičiavimu, siekė 6,3 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, šiuo atveju nepavyko nustatyti, koks buvo numatytas pirminis biudžetas ir kiek jis viršytas. 1980-ųjų Olimpiadai mieste buvo pastatyta ar rekonstruota beveik 80 objektų, skirtų masiniams sporto renginiams, sportininkams, žurnalistams, sostinės svečiams apgyvendinti. Didžioji jų dalis naudojami ir šiandien: tai ir sporto kompleksas „Olimpijskij“, viešbutis „Kosmos“, Šeremetjevo-2 oro uostas ir kiti.
Monrealis
1976 m. Monrealyje surengtos Olimpinės žaidynės pasauliui įsiminė dviem įvykiais. Pirmasis – didžiulis stadionas „Big O“, kurio statybų darbai nebuvo baigti net ir prasidėjus žaidynėms. Antrasis – tuomečio mero Jeano Drapeau ištarta frazė, kad olimpiada negali būti nuostolinga lygiai taip, kaip vyrai negali gimdyti vaikų, rašė „The Guardian“.
Tačiau žaidynių biudžeto perviršis buvo rekordinis, suskaičiuota, kad galutinės Monrealio olimpiados išlaidos nuo pirminių skaičių buvo 720 proc. didesnės. Kol vyko statybos, smarkiai išaugo plieno kainos, reikšmingai brango ir krovinių pervežimas.
Nors organizacinės išlaidos ir sporto infrastruktūros kūrimas neatsiėjo daugiau nei 6,09 mlrd. JAV dolerių, Monrealis paskendo skolose. Prireikė 30 metų, kol miestas pajėgė jas padengti.
Sidnėjus
Sidnėjaus olimpinės žaidynės, vykusios 2000 m., pirminiais skaičiavimais turėjo atsieiti 5 mlrd. JAV dolerių, tačiau prie galutinės sumos reikia pridėti dar beveik tiek pat, mat biudžeto perviršis siekė 90 procentų. Analitikai teigia, jog miesto ekonomikai buvo padaryta neatitaisoma žala, o olimpiados organizavimas, anot „Financial Times“, buvo ekonomiškai nepateisinamas.
Rio de Žaneiras
„Said Business School“ analitikai atkreipė dėmesį, kad žaidynių organizatorės ir Olimpinis komitetas ne visuomet atskleidžia tikruosius biuždetus. Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas teigė, kad jo miestui olimpiados organizavimas nekainuos daugiau nei 4,1 mlrd. JAV dolerių. Tai 35 proc. mažiau nei sumos, apie kurias kalbėta atrankiniame ture, rašė „Financial Times“.
Kiek daugiau nei pusė iš 4,1 mlrd. JAV dolerių tenka organizacinio komiteto išlaidoms. Likusi dalis – tai miesto lėšos, skirtos stadionams ir olimpiniam kaimeliui statyti.
Analitikai skaičiuoja kitaip nei meras. Anot jų, Rio olimpiados biudžetas – 4,56 mlrd. JAV dolerių ir pradinę sąmatą viršija 51 procentu.
Atlantas
Atlanto olimpinės žaidynės, kainavusios 4,41 mlrd. JAV dolerių, pigumu negalėjo varžytis su mažiausiai išlaidų pareikalavusia olimpiada JAV, vykusia 1984 m. Los Andžele, kuri atsiėjo vos 720 mln. JAV dolerių. Atlanto žaidynių išlaidos pradinį biudžetą viršijo 151 procentu. Tiesa, miestas puikiai pritaikė sporto objektus. Pavyzdžiui, reikšmingai sumažinus stadiono aikštę ji tapo arena „Atlanta Braves“ beisbolo komandai, o olimpiniame kaimelyje gyvena Džordžijos universiteto studentai.
Atėnai
Atėnų Olimpiada 2004 m. tik pablogino Graikijos skolų krizę. Organizacinės išlaidos siekė 2,9 mlrd. JAV dolerių, o bendros išlaidos, įskaitant transporto ir kitai infrastruktūrai, – 9 mlrd. JAV dolerių, rašo „The Guardian“. Nuo to meto 22 sportui skirti statiniai vis labiau yra.
Miunchenas
Brangiausių olimpinių žaidynių dešimtuką baigia Miuncheno olimpiada. Surengti žaidynes 1972 m. šiam miestui kainavo 1 mlrd. JAV dolerių. Nors organizatoriai daug dėmesio ir lėšų skyrė žaidynių saugumui, Miuncheno žaidynės pagarsėjo ir tuo, kad jų olimpiniame kaimelyje teroristai palestiniečiai paėmė įkaitus. Kiek šios žaidynės viršijo pradinį biudžetą, „Said Business School“ analitikams nepavyko patikslinti.