Tikėtina, kad tai akylai daro ir tos nevaisingumą gydančios medicinos įstaigos, kurios priklauso pasauliniams jų tinklams.
Ar tai gali būti tiesa? Pasikliauti tenka šiam rašiniui informaciją suteikusiais teisės aktų ekspertais, akylai stebinčiais tai, ar medicinos verslas neprasilenkia su etika.
Perka tai, ko neturi
„Ieškome donoro anonimo, kuris gaus atlygį už „genetinę medžiagą“. Klinika – Vilniuje. Sumokėsime dosniai“, – tokių ir panašių skelbimų yra ir lietuviškuose interneto tinklapiuose. Tačiau jie surašyti tokių beraščių, jog sunku patikėti, kad nevaisingumą gydančios klinikos užsiima ir tokiais paistalais.
Tačiau svetur yra ir ne tokių tamsių šio verslo užkulisių.
Skelbimai apie spermos, kiaušialąsčių, embrionų donorus – daugelio šalių realybė. Tačiau „supirkimo“ kainos – skiriasi. Lietuvoje už kol kas nelegalias spermos donoro paslaugas siūloma 50-200 eurų, JAV – ir iki 100 tūkst. dolerių, kai donorystei panaudojami iš elitinės donorės (gražuolės, turinčios aukštą intelekto koeficientą) sukurti embrionai.
„Paprastų“ moterų kiaušialąstės Amerikoje vertinamos mažiau – apie 4200 JAV dolerių.
Europoje donorių gaunamos pajamos – kuklesnės. Tam įtaką daro ES teisės aktai, draudžiantys prekybą žmogaus kūnu, bet leidžiantys sumokėti kompensaciją klientėms už patirtas išlaidas ir sugaištą laiką.
Netgi mažesnės kainos yra pakankamai patrauklios menkas pajamas turintiems žmonėms bei skatina juos tapti donorais už atlygį. Pavyzdžiui, kiaušialąsčių donorių skaičiumi pirmaujančioje Ispanijoje donorė gauna iki 1000 eurų siekiančią „kompensaciją“.
Panaši situacija ir Kipre, kur donoryste žavisi imigrantai iš Rytų Europos. Be jų, savo „paslaugas“ siūlo vietiniai: jauni, didelių pajamų neturintys žmonės, dažniausiai – studentai, siekiantys papildomai užsidirbti.
Tad jei per vasaros atostogas Lietuvos studentai uždarbiauja kavinėse ar pas ūkininkus, JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Kipro studentai –“dirba“ ir spermos bei kiaušialąsčių bankuose. Tokių bankų „darbuotojų“ stygius visada juntamas – nevaisingumo gydymo rinkoje nuolat trūksta kiaušialąsčių ir net embrionų.
Rizikuoja jau rečiau
Pasak teisininkės, Laisvos visuomenės instituto direktorės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės, kiaušialąsčių stygius – tai didesnio moterų sąmoningumo rezultatas. „Vakarų Europos moterys vis dažniau įvertina donorystės riziką – kiaušidžių perstimuliavimo pavojų. Jis donorystei prisiruošia vis rečiau.
Kita vertus, vis daugiau kiaušialąsčių bei embrionų reikia ne tik pagalbiniam apvaisinimui, bet ir augančiai biotechnologijų pramonei – eksperimentams su embrionais, embriono kamieninių ląstelių gamybai, klonavimui.
Stygių lemia ir reguliavimas – dalis Vakarų Europos valstybių, užtikrindamos gimusio vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, atsisakė donorystės anonimiškumo. Sulaukęs 18 metų donoro palikuonis gali sužinoti savo „donoro“ tapatybę. Tas ypač lėmė donorų skaičiaus kritimą Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijoje“, – sakė K.Zamarytė-Sakavičienė.
Įteisino importą
Jos teigimu, ši situacija privertė Vakarų Europos klinikas atsigręžti į Rytų Europoje ar kitose skurdžiau gyvenančiose šalyse esančius „donorų išteklius“ ir įteisino lytinių ląstelių bei embrionų importą.
„Už tokias paslaugas užsieniečiams „donorams“ atsilyginama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės įstatymai leidžia 250 svarų (apie 287 eurus) siekiančias „kompensacijas“ užsienyje gyvenančioms moterims, kurios sutinka, kad jų kiaušialąstės būtų atvežamos į Jungtinėje Karalystėje esančias apvaisinimo klinikas.
Taip pat padengiamos tokios donorės „papildomai patirtos išlaidos“, kurių sumos teisės aktai neriboja. Tokios pat sąlygos taikomos ir embrionams įvežti.
Kitos valstybės, kaip antai Prancūzija, leidžia ir embrionų, su kuriais planuojama atlikti eksperimentus, importą.
Vokietijoje, kurioje nevalia eksperimentuoti su joje sukurtais embrionais, importas taip pat pasirinktas kaip išeitis, sprendžianti eksperimentams tinkamų embrionų trūkumą.
Eksperimentams skirtų embrionų importą 2015 metų pabaigoje įteisino ir Indija“, – sakė K.Zamarytė-Sakavičienė.
Eksportuoja paslaugas
Nevaisingumo gydymo paslaugų rinkoje galima įžvelgti ir kitų tendencijų. Siekdamos palengvinti kiaušialąsčių ir embrionų paieškas, Vakarų Europos, JAV, Izraelio klinikos steigia filialus Rytų Europos šalyse ar net Afrikoje. Jos ieško galimybių bendradarbiauti ir su jau veikiančiomis vietinėmis klinikomis.
Tuo tarpu medicinos turistų laukiančios Rytų Europos klinikos bando prasimušti į Vakarų rinkas ir ten steigti padalinius, kad galėtų privilioti klientus, ieškančius patrauklių paslaugų kainų bei donorų.
Tokie tarptautiniai ryšiai ne tik padeda greičiau įsigyti moksliniams eksperimentams reikalingų embrionų, bet ir leidžia mažinti pagalbinio apvaisinimo kainas. Teigiama, kad pacientai apvaisinimui paruošiami Vakarų Europoje, Izraelyje, o paskui, jau kaip medicinos turistai, keliauja į Rytų Europą, kur procedūros pigesnės ar kur už „kompensaciją“ jų laukia paruoštos donoro lytinės ląstelės.
Tarptautiniai ryšiai
Panašių tarptautinio medicinos turizmo tendencijų galima įžvelgti ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, viena iš Lietuvos pagalbinio apvaisinimo klinikų yra Danijoje įsteigto klinikų tinklo „Nordica“ narė.
„Nordica“ savo padalinių dar turi Pietų Afrikoje, Nigerijoje, Ugandoje.
Tinklas ir šiuo metu Danijos rinkai skirtame interneto tinklapyje reklamuoja 5000 eurų vertės kiaušialąsčių donorystės paslaugas. Jame rašoma, kad apvaisinimui, atliekamam Ispanijoje, naudojamos „skandinaviškos išvaizdos moterų“ lytinės ląstelės, gaunamos vienoje bendradarbiaujančioje užsienio klinikoje. Kur ta „bendradarbiaujanti klinika“, kurios klienčių ląstelės paskui atsiduria Ispanijoje – nėra nurodoma.
Portalas lrytas.lt prašė Lietuvoje dirbančios „Nordica“ tinklo klinikos, kad ji pakomentuotų situaciją, susijusią su pagrindine įmone.
Iš kokių šalių užsienyje esančios „Nordica“ klinikos gauna kiaušialąsčių? Kokios kompensacijos mokamos jų donorėms Ispanijoje ar kitose šalyse?
Tačiau komentaro per savaitę taip ir nepavyko sulaukti. Galbūt ir dėl to, kad ši gydymo įstaiga nėra atsakinga už tai, kokia veikla verčiasi jos kolegos užsienyje.
Lietuva – be įstatymo
Tokiomis patraukliomis šalimis jau yra tapusi Rumunija, Bulgarija, Kipras, Ukraina, Čekija.
„Lietuva, tiek dėl savo ekonominės padėties, tiek ir dėl kokybiškų ir pigių sveikatos priežiūros paslaugų, neabejotinai yra patraukli šalis verslininkams, ieškantiems kiaušialąsčių ar embrionų rinkų.
Vienintelis dalykas, kuris riboja prekeivių susidomėjimą – donorystė Lietuvoje neįteisinta“, – kalbėjo K.Zamarytė-Sakavičienė.
Jos teigimu, vis dėlto nedera galvos guldyti dėl to, kad iš Lietuvos tikrai neišvežamos nei lytinės ląstelės, nei embrionai.
„Tokį judėjimą per sienas, ypač tarp ES valstybių narių, aptikti – labai sudėtinga. Ne mažiau sudėtinga užtikrinti ir moterų lytinių ląstelių ar embrionų apskaitą Lietuvoje veikiančiose klinikose.
Šiuo metu galiojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“ nereguliuoja nei lytinių ląstelių, nei užšaldytų embrionų apskaitos“, – užsiminė pašnekovė.
Tvarką, kaip vedama lytinių ląstelių ar užšaldytų embrionų apskaita, nustato kiekviena privati nevaisingumą gydanti klinika. Tokia Lietuvoje taikoma praktika yra išskirtinė. Europoje visa tai reguliuoja įstatymai.
„Į klausimą, kaip bus saugomi užšaldyti embrionai priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, neatsakė ir Prezidentės dekretas. Paradoksalu, bet dekretu siūlomose įstatymo pataisose yra detalizuotas lytinių ląstelių ir „šviežių“ embrionų panaudojimas bei apskaita, bet ne šaldytų.
O juk tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo klinikoms, naudojančioms bankuose sukauptus užšaldytus embrionais ar ląsteles“, – kalbėjo K.Zamarytė-Sakavičienė.
Eksportui durys atviros
Ir šiuo metu galiojančiame ministro įsakyme, ir Prezidentės dekretu teikiamose įstatymo pataisose nėra kalbama apie embrionų bei lytinių ląstelių išvežimą iš Lietuvos. Eksportuoti embrionus ir lytines ląstelės nėra draudžiama, tačiau kaip ir kokiais atvejais turėtų būti tai daroma, liko nenustatyta.
„Tokia reguliavimo spraga bado akis žinant, kokia didelė yra lytinių ląstelių bei embrionų paklausa Europoje.
Juo labiau, kad visų kitų (ne lytinių) žmogaus ląstelių, transplantacijai skirtų audinių, organų, kraujo, eksperimentams skirtos žmogaus biologinės medžiagos judėjimo per sienas tvarką yra nustatę įstatymai. Sureglamentuotas yra netgi gyvūnų lytinių ląstelių ir embrionų gabenimas, bet ne žmogaus. Net Pagalbinio apvaisinimo įstatyme tai nėra numatyta“, – užsiminė pašnekovė.
Jos teigimu, kitų Europos valstybių, pavyzdžiui, Ispanijos patirtis liudija, kad tuomet, kai valstybė neriboja kiaušialąsčių paėmimo ekperimentams, ypač skatinamas jų eksportas.
Didžioji dalis ES valstybių draudžia paimti kiaušialąstes eksperimentams ir, saugodamos moters sveikatą, reikalauja, kad jų teritorijoje būtų naudojamos tik jau paimtos, tačiau pagalbiniam apvaisinimui netikusios kiaušialąstės.
Tokia situacija, kokia yra susidariusi Lietuvoje, yra palanki prekiautojams žmogaus kūno dalimis tinklus. Net ir juos pričiupus nebūtų kaip nubausti.
Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios kriminalizuotų prekybą žmogaus embrionais ar kiaušialąstėmis, Seime sunkiai skinasi kelią.
