Šiandieniame beprotiškame pasaulyje, kur pinigai, vertės ir rizika susipina ir kinta kone kiekvieną akimirką, ekspertinis ir toliaregiškas finansų srities išmanymas bei prognozavimas yra itin reikšmingi ir svarbūs.
XXI amžiaus finansams aktuali ne tik greita orientacija, aštrios įžvalgos ar įgūdžiai įvertinti baigtį. Lygiai taip pat svarbu profesionaliai išmanyti ir naudoti aukšto dažnio prekybos sistemas (angl. HFT – high frequency trading), intelektualią prekybą (angl. HIT – high intelligence trading), dirbtinį intelektą finansuose (angl. AIF – artificial intelligence in finance), kripto valiutas (angl. crypto currencies), „blockchain“ technologiją ir pan.
Profesorius A. Guzavičius pastebi, kad šie reikšmingi specifiniai gebėjimai yra gana prieštaringi, mat žavesys, kuris lydi itin sparčiai progresuojančias technologijas, neatsiejamas nuo grėsmių: „Žmogaus smegenys tokiu greičiu ir tokiomis apimtimis jokiu būdu nesugeba dirbti, todėl nelieka žmogiškojo faktoriaus – kontrolės“.
Šiandieninių finansų pasaulis – situacijos kelyje alegorija
Kontrolės vaidmens reikšmę ir finansų pasaulio nūdieną puikiai iliustruoja klasikinis rizikingos situacijos kelyje pavyzdys. Puikiai, saugiai ir užtikrintai vairuodami automobilį, jūs, šiandieninis finansų specialistas, turintis universitetinį išsilavinimą, savo kelionę paverčiate įprasta, užtikrinta, galbūt – kiek nuobodoka. Būdamas vairuotojas profesionalas, paisantis eismo taisyklių, esate įsitikinęs, kad kelionė iš taško A į tašką B pavyks be trukdžių ir kitaip būti tiesiog negali.
Staiga susidūręs su kitu įžūliu eismo dalyviu – itin greitai skriejančiu motociklu – jūs viliatės, jog tokių entuziastų bent jau nėra daug, tačiau, pasirodo, jų yra apie 70-80 proc. visų eismo dalyvių (finansų pasaulyje apie 80 proc. visų prekybos sandorių sudaroma naudojant HFT algoritmus)! Jo greitis yra žymiai didesnis nei jūsų (modernių finansų pasaulyje tai būtų milijonus ar net milijardus kartų greitesnis). Motociklininkas kažkoks keistas ir nematytas, toks labai panašus į DI (dirbtinį intelektą). Jis nepaiso taisyklių, nes važiuojant tokiu greičiu klasikinės taisyklės paprasčiausiai negalioja, o naujų dar niekas nesukūrė. Dar įdomiau, kad „greitieji“ motociklininkai analizuoja „lėtuosius“ klasikinius vairuotojus ir bando pasinaudoti pastarųjų lėtumu, inercija, emocijomis, iracionalumu ir pan. (tai jau – neuro finansai, elgsenos finansai).
Būdamas klasikinis vairuotojas, jūs nustembate ir pasipiktinate vienu metu. Gal net pagalvojate apie realų eismo įvykį. Ir tą pačią akimirką įvyksta skaudi nelaimė – motociklininkas nesuvaldo savo motociklo ir trenkiasi į medį. Pasekmės, deja, išties itin kraupios, tačiau jūsų neapleidžia mintis, jog taip juk ir turėjo atsitikti (pavyzdžiui, 2010-aisiais įvykusi momentinė finansų krizė dar žinoma kaip Flash Crash).
Finansai – ir psichologija, ir žinios, ir patirtis
Labai didelis greitis, milžiniška rizika, taisyklių nepaisymas – štai ir rezultatas. Viskas taip, kaip aprašyta klasikiniuose finansų vadovėliuose. Tačiau būtent čia ir prasideda pats įdomumas – tai, ko vadovėliuose jūs tikrai nerasite. Jūsų akyse motociklas ir jo vairuotojas patys save „susirenka“ iš „detalių“ ir... toliau nuvažiuoja tokiu pat ar dar didesniu greičiu. Ekonomistas, KTU profesorius šiame pavyzdyje siūlo atkreipti dėmesį į paraleles, siejančias įprastos situacijos ir finansų pasaulio panašumus.
„Šie faktai rodo, kaip priežastys ir pasekmės yra susijusios; kokią vietą efektyviame finansų valdyme užima ne tik gebėjimas veikti itin greitai, pasitelkiant konkrečius algoritmus. Drauge svarbus psichologijos išmanymas, racionalaus mąstymo, sprendimų priėmimo ypatumai. Žinoma, reikšminga nuolat atnaujinti finansų pasaulio įvykių kontekstą, realias patirtis, taisyklių (ne)paisymą bei įsivertinti galimas rizikas ateityje“, – teigia A. Guzavičius.
