Nepaprasti, nestabilūs, neaiškūs ir dideli. Kas?

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.

R.Vainienė: „Vis dėlto Lietuvoje mokesčiai nėra nei paprasti, nei stabilūs, nei aiškūs, nei maži. Lietuvoje yra vos pora trejetas paprastų mokesčių“.
R.Vainienė: „Vis dėlto Lietuvoje mokesčiai nėra nei paprasti, nei stabilūs, nei aiškūs, nei maži. Lietuvoje yra vos pora trejetas paprastų mokesčių“.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-09-14 09:59, atnaujinta 2017-05-13 03:40

Vis dėlto Lietuvoje mokesčiai nėra nei paprasti, nei stabilūs, nei aiškūs, nei maži. Lietuvoje yra vos pora trejetas paprastų mokesčių. Tai – verslo liudijimai ir nekilnojamojo turto bei žemės mokestis. Verslo liudijimai patiria nuolatines kritikos atakas, ir, manau, Finansų ministerija svajotų šią gyventojų pajamų mokesčio formą apskritai panaikinti. Po truputį gyventojai stumiami užsiimti individualia veikla su pažyma, o čia jau mokesčių mokėjimas visai nebėra paprastas.

Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, nors ir paprasti, yra kone ydingiausi iš visų. Skirtingai nuo kitų mokesčių, jie apmokestina ne pajamas, o daiktus, be to, jie nėra efektyvus biudžeto pajamų prasme.

Visuose kituose mokesčiuose, ir pačiame mokesčių administravime, paprastumo su žiburiu nerasi. Pridėtinės vertės mokestis apskritai yra sudėtingumo viršūnė, o visi kiti mokesčiai nuolat keičiami tik tolsta nuo paprastumo. Mokesčių sudėtingumą itin didina įvairiausios „jei-tai“ formuluotės. Jų daugėja dėl to, kad atlikusi patikrinimus įmonėse, inspekcija pastebi apmokestinimo spragas ir nori jas užpildyti. Bet tokia praktika byloja tik tai, kad paprastumas nėra prioritetas. Prioritetas yra – daugiau mokesčių į biudžetą.

Mokesčių stabilumas yra bene didžiausia mokesčių dorybė, deja visai nebūdinga Lietuvos mokesčiams. Pastaruoju metu vėl pažiro tiek naujų mokesčių įvedimo, tiek esamų mokesčių revizijos iniciatyvų. Aplinkos ministras keliasdešimtą kartą kelia automobilių mokesčio idėją.

Premjeras tuoj tuoj paskelbs, kaip papildomai apmokestins kapitalą. Dar nežino kaip ir ką, bet jau įspėjo.

Seime registruota pataisa, pagal kurią siūloma, kad gyventojai iki 29 metų amžiaus pirmuosius dvejus savo darbo metus nemokėtų GPM. Vėl pakeistas individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimas. Dėl minimalios algos pakėlimo, vėl kilo sveikatos draudimo įmokos ir verslo liudijimo kaina. Kasmet priimama apie 800 įvairiausių pakeitimų, kurie vienaip ar kitaip liečia mokesčius, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Mokesčių stabilumas yra miražas, nepaisant jau per tiek metų lyg ir nusistovėjusios mokesčių sistemos.

Mokesčių aiškumas keliauja kartu su paprastumu, ir kai mokesčiams stokoja paprastumo, aiškumo irgi nėra ko tikėtis. Kad mokesčiai yra neaiškūs, byloja ir skirtingų mokesčių komentarų apimtys. Pavyzdžiui, pelno mokesčio komentaras išguldytas ant daugiau nei 500 puslapių.

Pridėtinės vertės mokesčio komentaras užima 900 puslapių. Gyventojų pajamų mokesčio komentaras – 450 puslapių. Mokesčių mokėtojų konsultavimas – didelė Mokesčių inspekcijos funkcija.

VMI statistika rodo, kad per aštuonis šių metų mėnesius VMI gavo per gerokai 28 tūkstančius paklausimų iš mokesčių mokėtojų.

Mokesčių srityje paprastumas, stabilumas ir aiškumas yra kaip kelionė į kitą galaktiką – labai ilga, o gal ir nepasiekiama. O juk visi labai norime greitesnių pergalių ir rezultatų. Todėl iš visų galimų mokesčių dorybių realiai galima reikalauti tik mokesčių mažumo. Ir greita, ir efektyvu. Šiuo keliu neinama tik todėl, kad mokesčių mokėtojams mainais į didelius mokesčius vis dar siūlomas utopinis paprastumas, stabilumas ir aiškumas. Taip ir gyvename mokėdami sudėtingus, kintančius, keblius ir didelius mokesčius.

Komentaras skambėjo per LRT radiją

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?