BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų
vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus
tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą)
skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo).
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies
institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir
pradinį išsilavinimą, 2016 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą
vietą užėmė Singapūras, antroje vietoje išliko Šveicarija, trečioje
vietoje jau treti metai – Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą
liko 35 vietoje, Latvija – iš 37 nusileido į 41, Estija – iš 21
pakilo į 20 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių
reikalavimų subindekso sritis – sveikatos bei pradinio išsilavinimo
– 32 vieta (2015 m. – 36). Pagal makroekonominės aplinkos
vertinimus Lietuva nusileido 4 pakopomis žemyn ir užėmė 34 vietą
(2015 m. – 30), pagal infrastruktūros – 43 vietą (2015 m. – 42).
Prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 51 vieta, nors
jos vertinimas kasmet gerėja (2015 m. – 53).
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį
aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos
našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos
dydžio vertinimus, pirmoje vietoje ketverius metus iš eilės buvo
JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje, aplenkusi Honkongą, –
Šveicarija. Lietuva pagal šio indekso vertinimus išliko 36 vietoje.
Latvija nusileido trimis pakopomis žemyn ir užėmė 42 vietą. Estija
liko 28 vietoje. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą
skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir
profesinio mokymo – 26 vieta (2015 m. – 24), ir technologinė
parengtis – 27 vieta (2015 m. – 22). Prasčiausiai vertinamos šio
subindekso sritys: Lietuvos rinkos dydis – 77 vieta (2015 m. – 78),
finansų rinkos plėtra – 60 (2015 m. – 57), ir darbo rinkos
veiksmingumas – 59 vieta (2015 m. – 53).
Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2016 m. lyderės
pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji –
Vokietija, aplenkusi Japoniją. Lietuva pagal šį subindeksą
nusileido 6 pakopomis žemyn ir užėmė 43 vietą (2015 m. – 37),
Latvija išliko 58 vietoje, Estija iš 31 nusileido į 33 vietą.
Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 39 vietos
nusileido į 42, pagal inovacijų – iš 36 į 39 vietą.
PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS
ligų prevenciją, taip pat geriausiai Lietuva įvertinta šiose
srityse: pagal užtęstų procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 3 vieta
(2015 m. – 9), prekybos muito tarifo dydį – 5 (2015 m. – 5),
terminų nebuvimą pradėti verslą – 13 (2015 m. – 9), darbo
užmokesčio nustatymo lankstumą – 15 vieta (2015 m. – 11).
Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą – 16 vietą
(2015 m. – 15), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2015 m.
– 11), importo dalį BVP – 17 (2015 m. – 18), eksporto dalį BVP – 17
(2015 m. – 17), interneto pralaidumą – 18 (2015 m. – 23), vietinių
tiekėjų skaičių – 19 (2015 m. – 16), geležinkelių infrastruktūros
kokybę – 24 (2015 m. – 23), tiesioginių užsienio investicijų (TUI)
įtaką technologijų diegimui – 24 (2015 m. – 9), matematikos ir
gamtos mokslų ugdymo kokybę – 26 (2015 m. – 20), vietinės
konkurencijos intensyvumą – 27 (2015 m. – 18), fiksuoto
plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių – 27 (2015 m. – 17),
vidurinį (28 vieta) ir aukštąjį (29 vieta) išsilavinimą turinčių
gyventojų dalies augimą.
Žemiausias vietas tarp 138 pasaulio šalių Lietuva užima pagal
mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2015 m. – 123),
įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 116 (2015 m. – 120),
šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 111 (2015 m.
– 116), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 106
(2015 m. – 108), atleidimo iš darbo išlaidas – 105 (2015 m. – 109),
teisinės sistemos efektyvumą – 99 (2015 m. – 93) ir valdžios
reguliavimo naštą – 92 vietą (2015 m. – 103).
2016-2017 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne
atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 17,6
proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2015 m. – 14,8
proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė ribojančius darbą
reglamentus – 14,3 proc. (2015 m. – 13,5 proc.), trečioje –
neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 14,1 proc. (2015
m. – 16,6 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo
11,6 proc. (2015 m. – 10,2 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9
proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2015 m. – 9,3
proc.) ir 5,3 proc. – korupciją (2015 m. – 8,8 proc.).
Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas
2010-2016 m.
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą,
PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame
dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2016 m. – 138, 2015 m. –
140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148, 2012 m. – 144). Lietuva šiame
tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF
leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2016-2017“.
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą
metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis,
atsižvelgiant į įmonių dydį (pagal darbuotojų skaičių) ir šias
ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų.
2016 m. tyrime dalyvavo 121 Lietuvos įmonių vadovas, iš jų 48 proc.
vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų, 52 proc. –
turinčioms nuo 21 iki 149 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį
tyrime dalyvavo 3 proc. žemės ūkio įmonių, 25 proc. pramonės, 72
proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF
klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių.
Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1-2 balai –
neigiamas, 3-4 balai – vidutinis, 5-7 balai – teigiamas vertinimas).
Pagl BKI vertinimus šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo
kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims,
kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir
Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą
ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos
šalių grupei.