Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos
valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero
neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo
partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų
sąmoningumas.
„Šiuo metu vis dar atviros galimybės, pavyzdžiui, koalicijos
tarp valstiečių, socialdemokratų ir kai kurių kitų partijų, arba
koalicijos tarp tų pačių valstiečių, Tėvynės sąjungos –
Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos liberalų sąjūdžio –
abiejų koalicijų galimybės yra tikrai nemenkos.
Bet kuriuo atveju
viliuosi ir, matyt, rinkėjai šito tikėjosi, kad bus permainų, bus
suaktyvinti darbai ir dėl sveikatos apsaugos, ir švietimo
reformos“, – BNS sakė G.Nausėda.
„Aš manau, kad yra galimybių susitarti tarp pagrindinių
rinkimus laimėjusių partijų mokesčių politikos klausimais ir tai
gali būti nemažas skirtumas, palyginti su pastarąja politine
kadencija, kuomet mokesčių reforma taip ir neįvyko“, – pridūrė
ekonomistas.
Jo teigimu, skaitant partijų programas matyti, kad yra sutariama
kai kuriais labai esminiais mokestiniais klausimais.
„Dėl to kompromiso paieškos gali būti pakankamai sėkmingos
ir mes galime turėti mokesčių reformą, kuri, manau, Lietuvai yra
tikrai reikalinga“, – tvirtino G.Nausėda.
Pasak jo, energetikos sektoriuje nuomonės akivaizdžiai
išsiskiria tik branduolinės energetikos klausimu.
„Aišku, kad yra visiškas pozicijų neatitikimas dėl Visagino
atominės elektrinės statybos, kuomet Tėvynės sąjunga pasisako vis
dar už tokią galimybę, tuo metu valstiečiai ją kategoriškai
neigia. Savaime suprantama, kad čia jokio sutarimo ypatingo negali
būti,“ – sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, kiti dalykai energetikos srityje yra kur kas lengviau
derinami, labai nemažai čia buvo padaryta ir per pastaruosius
ketverius metus, kai šalies energetinis nepriklausomumas ir saugumas
ženkliai išaugo.
„Mūsų energetikai šiuo metu vargu ar reikia ypatingų
revoliucijų.
Svarbūs infrastruktūros objektai sukurti ir dabar,
nekalbant apie dar įgyvendinamus projektus su Lenkija, kur kas
svarbesnis yra energetinio efektyvumo klausimas, kaip mūsų verslą
energetine prasme padaryti tokiu efektyviu, kad jis galėtų tolygiai
konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir, kas svarbiausia, sumažintų
taršą Lietuvoje.
Manau, čia tam tikrų pokyčių gali būti ir
per ateinančią politinę kadenciją“, – tvirtino G.Nausėda.
Jis atsargiai vertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjungos ketinimus peržiūrėti naujai priimtą Darbo kodeksą.
„Matyt, kad nebegalime kalbėti apie rato atsukimą atgal,
buvusios padėties sugrąžinimą ir tolesnį senojo, pramoninio darbo
kodekso galiojimą. To tikrai negalima daryti, tai būtų be galo
kenksminga daryti.
Jei naujasis Darbo kodeksas būtų
tobulinamas tam tikrų pataisymų būdu, tikslinant kažkokias
nuostatas ar disbalansą tarp saugumo ir liberalumo, jei, jų
(Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – BNS) nuomone, jis
buvo pažeistas, tada taip, galima dėl to kalbėtis ir galima
pataisyti taip, kad niekas nenukentėtų“, – sakė ekonomistas.
„Tačiau jei bus mėginama mauti viską ant kito kurpaliaus,
manau, mūsų verslas patirtų ženklų iššūkių, pirmiausiai dėl
to, kad Lietuvos investicinis patrauklumas, darbo rinkos cirkuliacijos
pagerinimas būtų po labai dideliu klaustuku“, – pridūrė jis.
Dabartinei valdančiąjai koalicijai priklausančios Darbo
partijos nesėkmę rinkimuose, pasak G.Nausėdos, lėmė nuolatinis
šios partijos susiejimas su įvairiais skandalais, taip pat jos
lyderio Valentino Mazuronio sprendimas nedalyvauti rinkimuose.
„Reikia pažymėti ir tai, kad Darbo partija labai akcentavo
minimalios mėnesio algos didinimo klausimą ir, nepaisant to,
rinkėjai jai pasakė ne.
Matyt, kad visgi Lietuvos rinkėjas
supranta, jog minimalios mėnesio algos didinimas toli gražu
neišsprendžia visų problemų, o jos besaikis didinimas gali net ir
sukelti kitų ekonomikos stabilumo problemų. Galbūt iš to galima
daryti išvadą, kad rinkėjas yra pakankamai sąmoningas ir ant tokio
jauko nebėra pagaunamas“, – tvirtino G.Nausėda.