„Jūs visi čia susirinkę esate žydai arba spekuliantai. Nėra kitos versijos, lietuviškoje tapatybėje verslo nė su žiburiu nerasi“, – ketvirtadienį vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo A. Bumblauskas.
Nežinome, kas esame
„Lietuviai didžiuojasi Vytauto laikais, kalba, kaip tuo metu klestėjo. O mes turėjome 16 mūrinių pilių, tuo tarpu, kai Livonijos ordinas – 160. Bet čia gi mūsų tapatybės pamatai! Dar prieš karą Lenkija šaipėsi iš Lietuvos – baudžiauninkų valstiečių kultūra ir „Duokim garo“, – kalbėjo istorikas.
Šiandien, sako A.Bumblauskas, jau turime kitą Vytautą, tačiau tapatybės svarstymų nėra, todėl nežinome, kad esame.
„Visa mūsų tapatybė – Maironis, Daukantas ir Basanavičius. Visa tapatybė ant litų, kurių kaip tik neseniai atsisakėme. Krikščionybė kaip blogis, pagonybė ir Vytauto Didžiojo didybė“.
Kur čia slypi problema? A.Bumblausko nuomone, lietuviškąją tapatybę siejant su Vytautu Didžiuoju ir Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK), apie modernią ir verslią šalį negalima nė kalbėti.
„Visi vytautiniai žmonės negali būti verslininkais, Vytautas yra baudžiava. Vytautas yra „mušk savus, kad svetimi bijotų“, Vytautas yra tas, kurio kariai apiplėšė bažnyčią – verslo čia nėra ir negali būti“, – kalbėjo istorikas.
Būna ir blogiau
Lyg to būtų maža, ir taip menkai suformuotą lietuvių tapatybę dar labiau nususino sovietmetis.
„Dingo LDK, Vytauto Didžiojo idėja, krikščionybė. Žydai tapo marginalais, iš Vakarų – tik dūmeliai“, – kalbėjo A.Bumblauskas.
Kas liko? Keturios ž raidės – žodis, žemė, Žalgiris ir žydai.
„Žodis mūsų „zavanykiškas“, praktiškai didktatūriškas. Žemė – jokio verslo, žemė – tai kur sodyba, ąžuolas, sūnus. Žalgiris – tikrai ne mūšis. Užtenka atsisėsti ant žemės gamtoje, prie ežero, išgerti alaus ir pažiūrėti krepšinį – jau tu beveik lietuvis“, – dėstė istorikas.
Kuo čia dėti žydai? “Per žydus mes matome kitus, apibrėžiame, kas savi, o kas – svetimi“, – sakė A.Bumblauskas.
Verslas tik iš žydų
A.Bumblausko teigimu, su žydų dalimi savo tapatybėje lietuviai niekaip nesuranda normalaus santykio ir tai yra didelė problema.
„Vokiečių okupacija laikoma šiek tiek geresne, nes mūsų nelietė. Tik žydus. Po šiai dienai žydų nelaikome savais ir tai yra tragedija“, – kalbėjo istorikas.
Jo teigimu, pusė garsiųjų pasaulio žydų yra mūsiškiai. „Gyvename iliuziniame pasaulyje, kur įsivaizduojame klestinčią Vytauto ekonomiką, kai dar neseniai turėjome badmečius, kai lauko tualetai atsirado tik vokiečiams paliepus, o jiems palikus Lietuvą, lietuviai tuos tualetus malkoms išardė. Tas svaigimas dėl tapatybės kartais net politikų programose matyti“, – piktinosi A.Bumblauskas.
Jo teigimu, jei lietuviai atskiria save nuo žydų, laiko juos svetimais, apie jokią verslią ar klestinčią tapatybę kalbėti negalima.
„Mūsų tapatybės suvokimą reikia koreguoti. Mūsiškiai yra visas regionas. Jei tai pamatysime, gal viskas keisis – gal kitaip žiūrėsime į kaimynus, gal truputi geriau seksis“, – kalbėjo istorikas.
