„Kitais metais visų Europos Sąjungos šalių ekonomikose prognozuojamas augimas“, – sakė jis, kalbėdamas Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre.
Pasak V. Dombrovskio, ekonominis augimas ES iš dalies susijęs su investiciniu aktyvumu.
Pirmadienį Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė Europos parlamentarams, kad euro zonoje stebimas saikingas, bet „stabilus atsigavimas“.
Su tokia nuomone nesutinka Europos Parlamento narys, Tautų ir laisvės Europos frakcijos atstovas Jean-Luc Schaffhauser. Jis tvirtina, kad „euro zona nebefunkcionuoja“. Pasak jo, nėra aiškiai matomų jos privalumų.
Parlamentaras neatmetė galimybės, kad išeitis šioje situacijoje galėtų būtų ne Europos finansinės sistemos gelbėjimas, o realiosios ekonomikos – „iš tikrųjų pelningų projektų“ – finansavimas.
Ekspertų teigimu, finansinę-ekonominę krizę ES lemia sisteminis euro zonos netobulumas, kai monetarinę politiką vykdo nepriklausomas ECB, o ekonominę, mokestinę ir biudžeto politiką – suverenios ES narių-valstybių vyriausybės.
Toks struktūrinis prieštaravimas atkeliavo iš devintojo dešimtmečio, kai bendros Europos valiutos koncepcija tik formavosi, teigia ekspertai.
