BTA užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad 41 proc. šalies dirbančiųjų nėra varžomi pasinaudoti nedarbingumo lapeliu: į šią grupę dažniausiai patenka vadovai, specialistai ir techniniai darbuotojai (maždaug kas antras).
Didžiausia dalis, arba kas penktas (18 proc.). darbininkas ar techninis darbuotojas teigia, kad iškyla kliūčių nedarbingumo lapeliui gauti. Tarp aukščiausio lygio vadovų tokių tėra 10 proc., tačiau šiems gerokai dažniau tenka dirbti ligos metu (43 proc.).
Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovės Jevgenijos Krikščiūnės teigimu, tai, ar darbuotojas ryšis imti nedarbingumo lapelį ir ar sirgdamas pagal galimybes padės kolegoms, priklauso ir nuo to, kiek jis jaučiasi įsitraukęs į įmonės veiklą, atsakingas už komandos rezultatus.
„Suprantama, kad nepakeičiamiems techniniams darbuotojams arba turintiems nuosavą smulkųjį verslą liga gali reikšti ir tai, kad verslas kuriam laikui apskritai sustoja. Tokiu atveju nedarbingumo lapelio gali būti vengiama. Kitas į akis krintantis dalykas – aukščiausio lygio vadovai, kurie teigia, kad jiems nėra kliūčių pasiimti nedarbingumo lapelį, bet ligos metu sunkiai atsitraukia nuo darbų ir vis tiek atlieka darbo užduotis. Iš viso 26 proc. visų grupių darbuotojų pripažįsta, kad dalį neatidėliotinų darbų atlieka net ir sirgdami“, – sako J. Krikščiūnė.
Jos nuomone, kalbos apie piktnaudžiavimą nedarbingumo lapeliais iš esmės yra nepagrįstos, nes ir juos pasiėmę žmonės padeda kolegoms susitvarkyti su darbų lavina ar užduotimis, kurių daugiau nėra kam patikėti.
„Dažniausiai teiginiui, kad nėra ribojamos galimybės imti nedarbingumo lapelį pritaria būtent aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai bei specialistai, tarnautojai – atitinkamai 53 ir 50 proc. Tuo tarpu techniniai darbuotojai bei mažesnes pajamas gaunantys žmonės vis dėlto su tokiu teiginiu dažniau nesutiko. Tai gali lemti ir paties žmogaus sprendimas neprarasti dalies atlyginimo, arba situacijos, kad žmogaus nėra kuo pakeisti“, – sako BTA atstovė.
Tyrimas paneigė ir kai kuriose visuomenės grupėse įsitvirtinusį stereotipą, kad darbdaviai itin spaudžia mamas sergančio vaiko priežiūrą patikėti kitiems.
„43 proc. moterų ir atitinkamai 39 proc. vyrų sutinka su teiginiu, kad vaiko ligos atveju jiems nėra kliūčių pasiimti nedarbingumo lapelį. Akivaizdu, kad sąmoningumas darbuotojo ir darbdavio santykiuose pastebimai auga, o darbdavys labiau vertina ne darbuotojo buvimą darbe, bet jo darbo efektyvumą“, – teigia ji.
Anot jos, sąmoningi ir atsakingi darbdaviai nereikalauja, kad prastai jausdamasis ar rizikuodamas užkrėsti bendradarbius žmogus bet kokia kaina sėdėtų darbe.
„Sergančio žmogaus darbo efektyvumas ir darbingumas smunka, jis negali visavertiškai atlikti užduočių. Tačiau įsivaizdavimas, kad nedarbingumo lapelį imsiu tik tada, jei tiesiogine to žodžio prasme, nebepaeisiu, iš esmės yra psichologinis dalykas. Tai ne tik teisės aktais įtvirtinta teisė, bet ir atsakomybė visam kolektyvui. Džiugu, kad vis dažniau žaidžiama atviromis kortomis, o sergančio ar negaluojančią atžalą prižiūrinčio žmogaus poreikis pasinaudoti nedarbingumo lapeliu vertinamas labiau palankiai nei nepalankiai“, – teigia J.Krikščiūnė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 1002 Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 18-26 dienomis.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
