BTA užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad
41 proc. šalies dirbančiųjų nėra varžomi pasinaudoti nedarbingumo
lapeliu: į šią grupę dažniausiai patenka vadovai, specialistai ir
techniniai darbuotojai (maždaug kas antras).
Didžiausia dalis, arba kas penktas (18 proc.). darbininkas ar
techninis darbuotojas teigia, kad iškyla kliūčių nedarbingumo
lapeliui gauti. Tarp aukščiausio lygio vadovų tokių tėra 10 proc.,
tačiau šiems gerokai dažniau tenka dirbti ligos metu (43 proc.).
Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus
vadovės Jevgenijos Krikščiūnės teigimu, tai, ar darbuotojas ryšis
imti nedarbingumo lapelį ir ar sirgdamas pagal galimybes padės
kolegoms, priklauso ir nuo to, kiek jis jaučiasi įsitraukęs į
įmonės veiklą, atsakingas už komandos rezultatus.
„Suprantama, kad nepakeičiamiems techniniams darbuotojams arba
turintiems nuosavą smulkųjį verslą liga gali reikšti ir tai, kad
verslas kuriam laikui apskritai sustoja. Tokiu atveju nedarbingumo
lapelio gali būti vengiama. Kitas į akis krintantis dalykas –
aukščiausio lygio vadovai, kurie teigia, kad jiems nėra kliūčių
pasiimti nedarbingumo lapelį, bet ligos metu sunkiai atsitraukia
nuo darbų ir vis tiek atlieka darbo užduotis. Iš viso 26 proc. visų
grupių darbuotojų pripažįsta, kad dalį neatidėliotinų darbų atlieka
net ir sirgdami“, – sako J. Krikščiūnė.
Jos nuomone, kalbos apie piktnaudžiavimą nedarbingumo lapeliais
iš esmės yra nepagrįstos, nes ir juos pasiėmę žmonės padeda
kolegoms susitvarkyti su darbų lavina ar užduotimis, kurių daugiau
nėra kam patikėti.
„Dažniausiai teiginiui, kad nėra ribojamos galimybės imti
nedarbingumo lapelį pritaria būtent aukščiausio ir vidutinio lygio
vadovai bei specialistai, tarnautojai – atitinkamai 53 ir 50 proc.
Tuo tarpu techniniai darbuotojai bei mažesnes pajamas gaunantys
žmonės vis dėlto su tokiu teiginiu dažniau nesutiko. Tai gali lemti
ir paties žmogaus sprendimas neprarasti dalies atlyginimo, arba
situacijos, kad žmogaus nėra kuo pakeisti“, – sako BTA atstovė.
Tyrimas paneigė ir kai kuriose visuomenės grupėse įsitvirtinusį
stereotipą, kad darbdaviai itin spaudžia mamas sergančio vaiko
priežiūrą patikėti kitiems.
„43 proc. moterų ir atitinkamai 39 proc. vyrų sutinka su
teiginiu, kad vaiko ligos atveju jiems nėra kliūčių pasiimti
nedarbingumo lapelį. Akivaizdu, kad sąmoningumas darbuotojo ir
darbdavio santykiuose pastebimai auga, o darbdavys labiau vertina
ne darbuotojo buvimą darbe, bet jo darbo efektyvumą“, – teigia ji.
Anot jos, sąmoningi ir atsakingi darbdaviai nereikalauja, kad
prastai jausdamasis ar rizikuodamas užkrėsti bendradarbius žmogus
bet kokia kaina sėdėtų darbe.
„Sergančio žmogaus darbo efektyvumas ir darbingumas smunka, jis
negali visavertiškai atlikti užduočių. Tačiau įsivaizdavimas, kad
nedarbingumo lapelį imsiu tik tada, jei tiesiogine to žodžio
prasme, nebepaeisiu, iš esmės yra psichologinis dalykas. Tai ne tik
teisės aktais įtvirtinta teisė, bet ir atsakomybė visam kolektyvui.
Džiugu, kad vis dažniau žaidžiama atviromis kortomis, o sergančio
ar negaluojančią atžalą prižiūrinčio žmogaus poreikis pasinaudoti
nedarbingumo lapeliu vertinamas labiau palankiai nei nepalankiai“,
– teigia J.Krikščiūnė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“
1002 Lietuvos gyventojų apklausą atliko spalio 18-26 dienomis.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje
veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA
užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo
išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln.
eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų
BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje
atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA
klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.