Nepaisant globalių tendencijų, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) sektoriui šie metai buvo neprasti – 44 proc. įmonių nurodė, kad jų apyvarta nuo šių metų pradžios augo.
Tačiau nauja politinė realybė, kurią šiandien išgyvena Europa ir pasaulis, gali iš esmės pakeisti investicinius planus, dar labiau atitolinti reformas ir užkirsti kelią augimui.
Lietuva – irgi ne išimtis, o 2017 metai verslininkams rengia nemažai iššūkių.
Priklauso nuo eksporto
SVV sektorius Lietuvoje sudaro 99,7 proc. visų veikiančių įmonių, ir būtent nuo šių įmonių atsparumo ir sėkmės priklauso ekonominio augimo sparta.
Lietuvos verslas aktyviai prekiauja su Europos valstybėmis ir pasauliu. Prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 75 proc. mūsų šalies BVP, kai Europos Sąjungoje šis rodiklis yra gerokai mažesnis – 43 proc.
Europos Komisijos apklausos duomenimis, 23 proc. SVV įmonių Lietuvoje daugiau nei pusę savo apyvartos gauna iš eksporto, o tai dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pagal šį rodiklį esame treti Europoje po Makedonijos ir Slovėnijos. Taigi Lietuvos įmonėms gyvybiškai svarbu išlikti konkurencingoms užsienio rinkose.
Vidaus rinka kitąmet išliks gyvybinga, tačiau auganti infliacija pamažu mažins vartotojų perkamąją galią.
Pritrūks darbo jėgos
Apklausos duomenimis, SVV įmonių plėtrą Lietuvoje labiausiai riboja arši konkurencija (26 proc.) ir vartotojų paieška (21 proc.), o trečioje vietoje – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir finansavimo prieinamumas (po 12 proc.).
Šiuo metu darbo sąnaudos Lietuvoje auga sparčiausiai Baltijos regione, o ateinančiais metais pastebimai gali kilti ir žaliavų kainos: pasaulio rinkoje metalų, žemės ūkio kainų bei energetikos indeksai kyla į viršų. Toks dvigubas augančių sąnaudų efektas smarkiai pakenks konkurencingumui.
Siekiant mažinti neigiamą šių procesų įtaką, svarbu investuoti į geresnės kokybės darbo vietas ir technologijas, leidžiančias pakilti į aukštesnį lygį bei iš dalies kompensuoti darbuotojų praradimą.
Akivaizdu, kad regionai vis dažniau susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos stoka, o netrukus darbo jėgos problema gali tapti svarbiausia visoje Lietuvoje, kaip tai atsitiko, pavyzdžiui, Estijoje.
Daugėja finansavimo galimybių
Įmonių investicijos į ilgalaikį turtą šiemet be ES finansavimo buksuoja, ir nors įmonėms suteiktų paskolų portfelis šiais metais auga įspūdingais tempais (rugsėjį metinis paskolų portfelio augimas nefinansinėms įmonėms siekė 9,8 proc.), didžioji dalis šio prieaugio atiteko stambiajam verslui.
Gamybos įmonės dirba ties galimybių riba, beveik išnaudodamos visą potencialą, taigi moderniųjų technologijų diegimas ir novatoriški sprendimai yra vienas iš ateities sėkmės veiksnių.
Žinoma, įmonių modernizavimas bei inovacijos reikalauja investicijų, o SVV turi ribotus vidinius finansavimo šaltinius.
Mažam ir pradedančiam verslui neretai sunku gauti banko finansavimą, nes šios įmonės dažnai neturi pakankamai turto, sėkmingos veiklos istorijos. Kita vertus, ateinantys metai siūlo ir galimybių: SVV sektorius Lietuvoje nėra prasiskolinęs, įmonių paskolų portfelis sudaro vos 22 proc. BVP – perpus mažiau nei euro zonos vidurkis.
45 proc. SVV įmonių Lietuvoje išvis neturi skolos, kai ES tokių yra vos 18 proc. Tikėtina, jog palūkanos artimiausius penkerius metus išliks labai žemame lygyje, o bankų sektorius vis labiau domėsis SVV klientais, kurių rodikliai nuosekliai gerėja.
Taigi kitais metais smulkiajam ir vidutiniam verslui bus itin svarbu suvaldyti augančias sąnaudas neprarandant konkurencingumo užsienio ir vidaus rinkose.
Be to, pinigų politikos realijos JAV ir Europoje lemia didesnius pagrindinių valiutų svyravimus, į kuriuos SVV įmonių vadovams taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ir šią riziką valdyti.