Analitikams kelia nerimo nauji valdančiųjų pasiūlymai, turintys
neigiamą fiskalinį efektą, pavyzdžiui, dėl gyventojų pajamų
mokesčio, – teigiama, kad 2017 metais jos fiskalinis efektas bus
nulinis.
„Sveikinti pasiūlymai, jeigu jie bus įgyvendinti, yra
mokesčių reforma, susiejant pensijų įmokas ir išmokas ir taip
stabdant motyvaciją mokėti šešėlinius pinigus. Manau, kad
regionų konsolidavimas yra žingsnis į priekį. Dabar per daug
didelis sprendimų centralizavimas Vilniuje ir sprendimų atitolimas
nuo žmonių yra didelė regioninės plėtros netolygumo priežastis –
su tuo būtina kovoti. Programoje yra normalių aspektų, bet norisi,
kad jie būtų įgyvendinti nuosekliai“, – BNS sakė SEB banko
prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas
Marius Dubnikovas mokesčiams skirtoje programos dalyje pasigedo
konkretumo.
„Konkretumo nėra, jokių konkrečių skaičių arba dydžių,
į kuriuos galėtume atsispirti, taip pat nėra, todėl belieka laukti
įstatymų projektų, kurie bus rengiami remiantis Vyriausybės
programa. Tačiau pagal šią programą tų projektų spektras gali
būti labai platus, jie gali būti labai įvairūs, todėl atsakyti,
kas bus daroma, neįmanoma. Po tokia programa galima pakišti,
švelniai tariant, bet ką“, – BNS teigė M.Dubnikovas.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad Vyriausybės programa dar nėra
patvirtinta, o Seime jau gimsta neigiamą fiskalinį efektą turintys
pasiūlymai.
„Tai visų pirma liečia radikalius pasiūlymus dėl alkoholio
akcizų suvienodinimo. Jei tokie projektai bus įgyvendinti ir iki
2020 metų skirtingų alkoholio rūšių akcizai bus suvienodinti,
galima spėti, kad jau 2017 metais biudžeto pajamos iš akcizų bus
mažesnės nei laukiama šiemet, galbūt matysime biudžeto nevykdymą
akcizų srityje“, – sakė M.Dubnikovas.
Jis pripažino, kad įgyvendinant „valstiečių“ lyderio
Ramūno Karbauskio planus galios centrą iš Vyriausybės perkelti į
Seimą, ateityje daugelio mokestinių įstatymų pataisų ištakos
gali būti būtent parlamente.
„Akivaizdu, kad tokius žingsnius mes jau matome. Sakykime, ir
pono Jakeliūno (parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto
pirmininkas – BNS) sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM
lengvatos gyvybės draudimui naikinimo – BNS) yra grynai seiminė
iniciatyva. Ji, beje, yra nepagrįsta ir labai kritikuotina, nes 2017
metais jos fiskalinis efektas bus nulinis, o 2018 metais jis
tikriausiai apsiribos 1-2 mln. eurų“, – pabrėžė M.Dubnikovas.
„Ir tokia iniciatyva yra stumiama kartu su biudžeto projektu
kaip labai svarbi. Tai turbūt bus pirmas atvejis, kai su biudžetu
bus teikiami mokestiniai pakeitimai, kurių fiskalinis efektas yra
nulis arba jam artimas“, – pridūrė analitikas.
M.Dubnikovo teigimu, „Sodros“ reforma, tikėtina, bus
įgyvendinama, tačiau labai aptakiai kalbama apie pensijų fondų
sistemos pertvarką.
„Susidaro įspūdis, kad tarsi bandoma sukurti naują
mokestinės sistemos modelį, ko gero, jį bus bandoma įvesti
dalimis, tačiau iki šiol niekas to modelio nėra iki galo matęs,
nežino, koks jis yra. Čia yra problema, nes kol kas turime tik
gandus arba iš konteksto iškritusias frazes, pavyzdžiui, apie 29
proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tačiau kaip tokiu atveju
bus apmokestinama, pavyzdžiui, kapitalo grąža ar dividendai? Tai
yra klausimai, į kuriuos atsakymų neturime“, – tvirtino
M.Dubnikovas.
G,.Nausėdos teigimu, Vyriausybė ketina būti atsargi, tačiau
programoje yra ir trūkumų, susijusių su verslo aplinka.
„Bendri bruožai leidžia manyti, kad Vyriausybė bus atsargi.
Pakankamai įvertins visus aspektus ir neskubės dirbti iš peties.
Man gaila ir apmaudu, kad nukentėjo Lietuvos verslo konkurencingumo
ir investicinio patrauklumo aspektas. Be bendrų pasakymų apie
tobulinimą ir gerinimą nieko gero nėra investuotojams. Man gaila,
kad reinvestuoto pelno mokesčio lengvata taip ir neįtraukta į
Vyriausybės programą“, – tvirtino G.Nausėda.
Anot jo, iš esmės naujosios Vyriausybės programa yra perrašyta
LVŽS partijos programa, tačiau pasiūlymai yra sušvelninti.
„Programa nėra kažkoks netikėtumas, palyginti su tai, ką
matėme prieš rinkimus. Tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
partijos programa perrašyta į Vyriausybės programos rėmus.
Retorika daugelyje vietų pasikeitė. Kur prieš rinkimus buvo
skelbiama, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti, jeigu tik būtų
išrinkti. Dabar daugelį sprendimų lydi prierašas „įvertinsime
ir aptarsime galimybes“, tai susieta su tam tikromis prielaidos.
Gali atsitikti taip, kad įvertinus aplinkybes, tie sprendimai bus
neįgyvendinti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Naujosios Vyriausybės programą Seimas svarsto antradienį.