Vilius Šapoka: „Reformuojant finansus, lengvų sprendimų nebus“

Paskirtasis ministras teigiamai vertina galimybes didinti biržoje kotiruojamų valstybės kontroliuojamų įmonių skaičių, taip pat bandys pritraukti institucinių investuotojų lėšų, kurios galėtų amortizuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos sumažėjimą nuo 2020 metų. 

„Lengvų sprendimų nėra, pinigai ant medžių neauga (....), bet mes tų sprendimų ieškosime“, – interviu BNS sakė V.Šapoka. 

- Kaip vertinate ankstesnės Vyriausybės parengtą 2017 metų biudžeto projektą? 

– Manau, kad biudžeto projektas, tiek Europos Sąjungos, tiek fiskalinės drausmės taisyklių nacionalinėje teisėje požiūriu, yra paruoštas ant ribos. Taip pat turime įvertinti ir („valstiečių“ – BNS) duotus pažadus rinkėjams. Iš tikrųjų, šioje vietoje lengvų sprendimų nėra, pinigai ant medžių neauga, tačiau dar turime laiko sumažinti tas rizikas, kurios šiame biudžeto projekte yra. 

- Ar nebijote, kad bandydami įgyvendinti rinkiminius pažadus, šią ribą peržengsite ir dar labiau pabloginsite padėtį? 

– Aš galvoju, kad ribų mes tikrai neperžengsime, nes ypatingą dėmesį skirsime rizikų valdymui, įskaitant ir padėtį išorės rinkose – turiu omenyje geopolitinius dalykus, numatomus rinkimus Vokietijoje ir Prancūzijoje, JAV naujosios administracijos žingsnius dėl laisvosios prekybos. Iš tikrųjų turėsime tą padėtį sekti labai atidžiai. 

- Kokios pagrindinės permainos planuojamos 2017 metų biudžeto pajamų ir išlaidų srityse?

– Dabartiniame projekte, kaip jūs žinote, kardinalių mokestinių pakeitimų nera, nors galbūt reikės atlikti tam tikras korekcijas. Kaip ir premjeras (Saulius Skvernelis – BNS) sakė, kardinalių pasikeitimų biudžete neturi būti, jį patvirtinti yra labai svarbu, o laiko didelėms korekcijos tikrai nėra. 

- Dabar 2017 metams yra planuojamas 0,8 proc. viešųjų finansų deficitas. Ar bandysite jį sumažinti, ar bus išlaikytas toks pats dydis? 

– Dėsime visas pastangas, kad dabartinis deficito dydis nedidėtų. Pasiūlymų iš Seimo narių, kaip ir kiekvienais metais, sulaukta aibė, tačiau tikrai nėra galimybės į didžiąją daugumą jų atsižvelgti. 

– Šitą klausimą svarstysime, kol kas tiesaus atsakymo neturiu. Bet turbūt visi puikiai supranta, kad šios lengvatos pobūdis yra ydingas, nes ja naudojasi ir tie gyventojai, kuriems ta lengvata yra reikalinga, ir tie, kuriems galbūt viduje net gėda ja naudotis. 

– Tačiau bent jau iki 2017-ųjų birželio ši lengvata turėtų būti pratęsta? 

- Sprendimo dar nėra, bet jis bus artimiausiu metu.

– Ankstesnės kadencijos Seimas taip pat patvirtino lengvatinį 5 proc. PVM tarifą nekompensuojamiems brangiems vaistams – jis įsigalios nuo 2017-ųjų pradžios. Šio sprendimo neketinate atšaukti? 

– Dėl lengvatų spręsime sistemiškai. Konkrečiai dėl šios lengvatos man reikėtų susirinkti papildomos informacijos ir detalių. 

- Valstybės kontrolė teigia, kad kitų metų PVM pajamų prognozė yra labai ambicinga – jos vertinimu, šio mokesčio pajamos turėtų būti 58 mln. eurų mažesnės. 

– Tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė yra atkreipusi dėmesį, kad gali būti nepasiekta PVM prognozė. Ilgametė praktika rodo, kad suprognozuoti atskirų mokesčių pajamas yra labai sudėtinga – vienur būna prognozuojama per konservatyviai, kitur per optimistiškai. Tačiau vidutinė mokestinių pajamų prognozė būna arti realybės, žinoma, jei nepasireiškia kažkokios nenumatytos rizikos. 

- Biudžeto išlaidas didintų ir „valstiečių“ pažado iki liepos padidinti pensijas 40 mln. eurų įgyvendinimas. 

– Taip, pensijų padidinimas vienareikšmiškai didintų išlaidas. Šio pažado kaina yra labai didelė, tam reikia papildomų 120 mln. eurų. Šioje vietoje iš tikrųjų lengvų sprendimų nėra, bet iki biudžeto svarstymo Vyriausybėje mes tų sprendimų ieškosime. 

- Galbūt lėšų pensijoms didinti bus ieškoma, kitąmet peržiūrint biudžetą? Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis neatmetė biudžeto peržiūrėjimo galimybės. 

– Biudžeto peržiūrėjimo procedūra yra galima, bet realistiškai žiūrint, stengsimės, kad to daryti nereikėtų. 

- Tai visgi, kur bus ieškoma papildomų pajamų? Vienas iš šaltinių tikriausiai bus akcizų alkoholiui didinimas? 

– Taip, akcizų alkoholiui didinimas yra vienas iš papildomų pajamų šaltinių. 

– Tačiau didėjantys akcizai mažina ir alkoholio vartojimą, todėl papildomos pajamos neretai būna mažesnės nei prognozuota. 

– Tikrai su tuo sutinku, nes alkoholio galima nusipirkti nebūtinai Lietuvoje, jo galima įsigyti užsienyje, kur apmokestinimas yra žemesnis. Tikslaus skaičiaus, kokios galėtų būti papildomos pajamos iš alkoholio akcizų, dabar neturiu. 

- Maždaug 80 mln. eurų leistų sutaupyti naujo socialinio modelio atidėjimas iki 2017-ųjų vidurio?

– Taip, socialinio modelio atidėjimas sukuria šį teigiamą efektą. 

– Pensijų indeksavimas, kuris taip pat yra naujo socialinio modelio dalis, įsigalios nuo 2017 metų pradžios, dar nežinant, ar Europos Komisija socialinį modelį pripažins struktūrine reforma. Ar taip nesukelsime sau papildomų teisinių ir finansinių rizikų? 

– Tokia rizika egzistuoja, tačiau ji nepriklauso nuo to, ar mes atidėsime pusmečiui socialinį modelį, įskaitant ir naująjį Darbo kodeksą. Rizika egzistuoja ir tuo atveju, jei socialinio modelio įsigaliojimas nebūtų nukeltas. Dėl pačio atidėjimo pusmečiui fakto, nemanau, kad iš Europos Komisijos pusės vienareikšmiškai bus pažiūrėta į tai kaip labai neigiamą veiksnį. Dar reikia turėti omenyje, kad tas nukėlimas mūsų struktūrinį deficitą mažina 0,2 procentinio punkto. Šioje vietoje ta rizika buvo ir išlieka, ją reikės valdyti, reikės palaikyti ryšį su Europos Komisija. 

Lietuva pastaruosius metus buvo pakankamai fiskališkai drausminga, dabar mes rengiamės netgi pagilinti tą struktūrinę reformą, todėl manau, kad šioje vietoje bendrą kalbą su Europos Komisija surasime. 

– Kada galime tikėtis preliminarios Europos Komisijos išvados dėl naujojo socialinio modelio? 

– Ta išvada numatyta pavasarį, kovo mėnesį. 

- Kalbant apie ilgalaikį biudžeto planavimą, kokias permainas ketiname įgyvendinti šioje srityje? 

– Pirmiausiai turime pasižiūrėti, kas yra negerai su mūsų išlaidomis. Jos yra didelės, tačiau gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis, bendrąja prasme, yra labai mažas. Ir tai yra geriausias indikatorius, jog biudžeto asignavimai panaudojami labai neefektyviai. Tad pirmas dalykas, ką mes darysime reformuojant biudžeto sistemą, numatysime asignavimų valdytojams aiškius tikslus kokių rezultatų reikia siekti, ir atskaitomybę, kai pavyko tai padaryti. Apskritai, mažinsime asignavimų valdytojų skaičių, tam, kad savo srityje jaustųsi šeimininko ranka. Visų pirma turime atstatyti gyventojų pasitikėjimą, nes vargu ar galime tikėtis, kad žmonės mielai mokės mokesčius, netikėdami, jog šie pinigai leidžiami visuomenei naudingiausiu būdu. 

Norint didinti valstybės pajamas, labai svarbi yra mokestinės sistemos peržiūra. Turime aibę verslo formų, su skirtinga apskaita, su skirtingomis mokestinėmis prievolėmis. Turime aibę įvairių lengvatinių mokestinių rėžimų, išlygų. Visą tą mišką reikia išrūšiuoti, atsakyti į klausimus, ar tie tikslai, kurių buvo siekiama įvedant lengvatas, buvo pasiekti, ar iš tikrųjų buvo atnešta nauda visuomenei. Ir be jokios abejonės, įvertinus situaciją reikės nuspręsti, kokių lengvatų atsisakyti. Tai iš ties gali tapti dideliu papildomų pajamų šaltiniu. 

- Vyriausybės programoje nebekalbama ir apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatą pirmojo būsto paskolos palūkanoms. Jos taip pat ketinama atsisakyti? 

– Manau, kad nereikia užbėgti įvykiams už akių. Visas dabartines lengvatas reikia kritiškai įvertinti, pažiūrėti, ar visuomet jos sukuria siektinas paskatas. 

- Kalbant apie mokesčių reformą, ar ketinama išlaikyti „valstiečių“ anksčiau deklaruotus pakankamai konkrečius planus dėl darbo pajamų apmokestinimo? 

– Kryptis programoje yra aiški – konsoliduoti mokesčius darbuotojo pusėje, kad būtų galima vienoje vietoje matyti, kokia yra darbo vietos kaina, tuo pačiu išskaidrinant sistemą. Aišku, reikės nuspręsti kuria dalimi tas mokestis bus į valstybės biudžetą pajamų mokesčio forma, o kuria dalimi į „Sodrą“, jau įmokos forma. Čia reikės detalesnės analizės, tam kad šie pinigų srautai būtų suderinti. 

Jeigu padarome du mokesčius (gyventojų pajamų mokestį ir pensijų draudimo mokestį – BNS), galime turėti smarkiai didesnį gyventojų pajamų mokestį nei kaimyninėse šalyse. Todėl reikia pažiūrėti ir užsienio investuotojų akimis – ar netaps tai atgrasančiu veiksniu, nors aišku, žiūrint gilyn, puikiai suprantame, kad savo esme tas kilnojimas (mokesčių tarifų – BNS) nėra mokesčio padidinimas. Kitas dalykas, nustatant tarifus reikia įvertinti, kad nebūtų skurdžiausiems visuomenės sluoksniams pabloginta padėtis, kad tie tarifai užtikrintų reikiamas pinigų srautus pasikeitus skirtingų biudžetų prievolei. Šiuos klausimus įvertinus bus ir sprendimas. 

Taigi, tas pradinis matymas dėl dviejų mokesčių bus tikrai imamas kaip atspirties taškas, papildomai vertinant kitas alternatyvas. 

– Gal šiuo metu apie tai nesiplėsiu. 

- Pensijų sistemos reformos planuose nebelieka ketinimų sujungti antros ir trečios pakopos pensijų fondus. 

– Esame papildomai numatę įvertinti dabartinės antros ir trečios pakopos veiksmingumą. Kalbant apie trečią pakopą, ji dabar yra nykstamai maža. Antra pakopa taip pat turi trūkumų, pavyzdžiui, kai prieš keletą metų sistema buvo reformuota ir atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti asmeninėmis lėšomis, kartu gaunant ir paskatą iš valstybės biudžeto, dalis žmonių ja nepasinaudojo, pasiliko tik su „Sodros“ pervedamais 2 procentais. Realistiškai žiūrint, šie žmonės, kurie dažniausiai gauna žemas pajamas, turi nedidelę galimybę sukaupti reikšmingesnes sumas, tikėtina, kad kaupimo pabaigoje jie gautų tik vienkartinę išmoką, nors tuo pačiu metu „Sodros“ mokama pensija jiems sumažės. 

Įvertinus šias pasekmes, svarstytina, ar nevertėtų šiems žmonės iš tikrųjų grįžti į „Sodrą“. Tokiu atveju mes turėtume išgrynintą sistemą, palikdami tai, kas savo esme veikia gerai, ir sustiprindami pačią „Sodrą“ ta dalimi, kuri šiuo metu antroje pakopoje tikrai yra kaip trūkumas. 

– Patikslinkite, ar antros ir trečios pakopos pensijų fondų sujungimo galimybė išlieka? 

– Taip, šį variantą reikės apsvarstyti, bet manau, kad kiekviena pakopa turėtų rasti sau vietą. Pasižiūrėjus į visas pakopas, kiekviena iš jų turi tiek privalumų, tiek trūkumų. 

- Kada galime tikėtis pirmųjų judesių mokesčių sistemos reformoje? 

– Tiek biudžeto reformą, tiek mokestinę reformą aš matau kaip vieną didžiausių prioritetų, todėl pirmieji žingsniai ir pagrindinės analizės bus pradedamos nedelsiant, kad kuo greičiau turėtume rezultatą ir siūlymus. 

- Ar galima tikėtis sprendimų iki birželio pabaigos, kad jie galėtų įsigalioti jau nuo 2018-ųjų pradžios? 

– Manau, kad reikia žiūrėti ne tik į tai, ką mes galėsime padaryti 2017 metais, bet ir suplanuoti kokiais etapais keisime mokesčių sistemą ilgalaikėje perspektyvoje. 

- Kam prioritetą skirtumėte, pertvarkant mokesčių sistemą - valstybės pajamų didinimui, mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų augimui, geresniam valstybės ir savivaldos atliekamų funkcijų finansavimui? 

– Manau, kad reikia siekti visų šių tikslų balanso. Viena vertus, mes turime didžiulę problemą su pajamų nelygybe, todėl tikrai sieksime, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė. Mes taip pat turime galvoti apie produktyvumo didinimą, todėl planuojamas permainas turime vertinti tiek vietos verslo, tiek užsienio investuotojų akimis. Turime kaimynines šalis, su kuriomis konkuruojame, todėl reikia vertinti ir ten vykstančias permainas. 

Bet kuriuo atveju, pirmiausiai mes turime susitvarkyti su išlaidų efektyvumu, nes jeigu pradėsime svarstyti kažkokių naujų mokesčių įvedimą nesutvarkę ir nesuefektyvinę viešojo sektoriaus, tuomet tiesiog piltume vandenį ant malūno ir iš esmės problemos sprendimą atidėtume, ją maskuotume. Aš manau, kad šioje vietoje pirmiausiai reikia žiūrėti į efektyvumą ir tik po to galvoti apie biudžeto pajamų didinimą. 

- Kartais atrodo, kad tų teisingesnių mokesčių dažniau siekiama, mažinant daugiau uždirbančiųjų pajamas, didinant jiems tenkančią mokestinę naštą ir naikinant kai kurias lengvatas, o ne bandant didinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas. 

– Čia turbūt yra užburtas ratas. Dažnai ir gerų norų vedami įvairūs politikai siekia vienai ar kitai ūkio šakai, vienam ar kitam verslo tipui nustatyti mokestinių lengvatų, kas techniškai yra gan nesudėtingai realizuojama. Tuo metu kai reikia galvoti apie didesnes pajamas, krypstama iš ko atimti, nes tai irgi techniškai lengviau realizuojamas būdas, nei pačios mokesčių sistemos pertvarkymas. Todėl, kaip ir minėjau anksčiau, nepertvarkius sistemos ir nesusitvarkius su visomis išimtimis, lengvatomis bei skirtingais mokestiniais rėžimais, mes toliau suksimės tame pačiame rate, ieškodami iš ko atimti. 

- Kapitalo, dividendų apmokestinimas – buvo kalbų, kad ir šiuo šiuo atveju bus taikomas „valstiečių“ minėtas naujasis 29 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Šių planų neatsisakoma? 

– Aš manau, kad būtų per anksti apie tai kalbėti. Per anksti kalbėti ir apie patį 29 proc. tarifą – dėl jo dar reikės spręsti. Mes negalime rizikuoti investicijomis, be jų mes neišjudinsime stabtelėjusio produktyvumo augimo, todėl į tai reikės būtinai atsižvelgti ir svarstant mokestinius dalykus. 

- Kaip vertinate galimybę didinti valstybės kontroliuojamų įmonių skaičių biržoje, laisvoje prekyboje esančią jų akcijų dalį? 

– Tikrai žiūrėčiau labai teigiamai į naujų valstybės kontroliuojamų įmonių atėjimą į kapitalo rinką, arba jau listinguojamų įmonių akcijų skaičiaus prekyboje didinimą. Investuotojų dėmesys ir didesnis skaidrumas vienareikšmiškai turėtų teigiamą rezultatą. Jau nekalbant apie papildomą valstybės pajamų šaltinį, ambicingesnius tikslus, galų gale, korporatyvinio valdymo sutvarkymą. Manau, kad valstybinio kapitalo įmonės gali tapti tam tikru skaidrumo pavyzdžiu, o ne atvirkščiai. 

- Tai būtų naujų akcijų emisijų išleidimas, pritraukiant lėšų įmonių plėtrai, ar dalies valstybės turimų akcijų pardavimas, didinant valstybės pajamas? 

– Čia reikėtų analizuoti giliau, vertinti, kokia yra dabar situacija, kokie investuotojų lūkesčiai, koks yra įmonių finansavimų poreikis. 

- Kokią dalį valstybės įmonių kapitalo būtų galima perleisti privatiems investuotojams? 

– Manau, kad šį klausimą reikėtų spręsti individualiai. Čia yra labai daug veiksnių, įskaitant ir laisvoje apyvartoje cirkuliuojančių akcijų skaičių, todėl tam tikrais atvejais galima išsaugoti kontrolę ir turint vos ne 20 proc. akcijų paketą, o kartais tam reikia dviejų trečdaliu. Tačiau turint omenyje, kad mūsų rinkos likvidumas yra labai ribotas, kontrolės svertus reikėtų pasilikti didesnius. 

- „Lietuvos energija“ kitąmet ketina žengti į obligacijų rinką. Palaikote šiuos planus? 

– Žinau apie tokius planus, bet per tokį trumpą laiką detaliai su jais dar nesu susipažinęs. Jeigu nėra kažkokių neigiamų dalykų, pavyzdžiui, ar tikrai reikia įmonei to papildomo finansavimo, tai būtų sveikintinas finansavimo alternatyvos pasinaudojimas. 

- Kaip žiūrite į savivaldybių galimybes leisti obligacijas? Tokių planų anksčiau yra turėjęs Vilnius.

– Vyriausybės programoje deklaruojame didesnį savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau dėl paties obligacijų instrumento – jis yra susijęs su papildoma rizika. Manau, kad didindami savivaldybių finansinį savarankiškumą didinsime ir atskaitomybę, tam kad sistema nebūtų išbalansuota. 

- Koks Jūsų manymu turėtų būti valstybės vaidmuo skatinant kapitalo rinkos plėtra? Ar tai siejate tik su teisinės ir reguliacinė aplinkos sukūrimu ir priežiūra, gyventojų švietimu, ar ir aktyvesniais veiksmais formuoti rinką ir didinti jos gylį? 

– Kapitalo rinkos plėtra savaime nėra nei teigiamas, nei neigiamas dalykas. Tačiau žiūrint į Lietuvos verslo finansavimo struktūrą, dabar ten dominuoja bankinis ir, didele dalimi, trumpalaikis finansavimas. Tai lemia, jog lengviau yra finansuojos santykinai konservatyvesnės, bet lengviau prognozuojamos veiklos, tuo metu rizikingesnės, bet galbūt aukštesnę pridėtinę vertę ir didesnį postūmį produktyvumo augimui turinčios veiklos, finansavimo sulaukia mažiau. Šiuo atveju kapitalo rinka turi pliusų, nes ji gana efektyviai atskiria pelus nuo grūdų, skatina investuoti į didesnio augimo potencialą turinčias verslo šakas ir riboja perteklinį investavimą į neperspektyvius verslus. Yra daug faktorių, kurie stabdo mūsų produktyvumo augimą, lygiai taip pat ir pačios finansų rinkos struktūrą. 

Aš manau, kad kalbant apie infrastruktūros plėtros, smulkaus ir vidutinio verslo, taip pat mokslo ir inovacijų finansavimą, Vyriausybė turi būti labai produktyvi ir ieškoti mechanizmų, kaip akumuliuoti tiek ES, tiek biudžeto, tiek institucinių investuotojų, įskaitant pensijų fondus, lėšas. Būtent nuo šių investicijų priklauso produktyvumo augimas, kuris ilguoju laikotarpiu atneš daugiau naudos ekonomikai. Be investicijų mes jo neturėsime. 

- Tikėtina, kad nuo 2020-ųjų ES struktūrinės paramos lėšos gali pastebimai sumažėti. 

– Šiuo metu sunku aiškiai prognozuoti, kiek gali mažėti apie ES fondų parama, todėl ir galutinių atsakymų nėra. Tačiau nepriklausomai nuo to, daug ar nedaug mažės ES finansavimas, mes esame pajėgūs kurti finansinius instrumentus, pakeisdami ES lėšas arba net padidindami finansavimą pritraukiamų institucinių investuotojų lėšomis. 

- Gal būt prie to galėtų prisidėti į „valstiečių“ deklaruotas valstybinis Regionų plėtros bankas, kuris Vyriausybės programoje virto Regionų plėtros banko fondu? 

– Šiuo atveju kalbama apie taip vadinamą skatinančiąją finansavimo instituciją. Jos yra daugelyje šalių, jų formos yra įvairios – tai gali būti ir vystymosi bankas, ir vystymosi fondas, ir kitokio statuso institucijos. Lietuvoje tokia organizacija vienareikšmiškai rasis, ji gali būti valstybinio arba mišraus kapitalo ir, manau, didesnį dėmesį skirs infrastruktūros plėtrai. Tuo metu smulkiojo verslo finansavimo plėtra rūpinsimės stiprindami „Invegos“ turimus finansinius instrumentus. Žinoma, tiek infrastruktūros, tiek verslo plėtros žingsnius turime koordinuoti, kad nebūtų taip, jog verslas sau, o infrastruktūra sau. Šioje vietoje galima rasti sinergijų. 

Regionų plėtros banko fondas tikrai nebus klasikinis bankas. Tai bus paprastesnė ir lankstesnė finansavimo struktūra, labai pasiteisinusi tarptautiniu mąstu, be griežtų reikalavimų įprastiems komerciniams bankams. Šioje vietoje reikėtų didesnį dėmesį kreipti į institucinių investuotojų lėšų pritraukimą, o ne mažmeninių, nes griežti reikalavimai tradiciniams bankams būtent kyla iš to, jog jie disponuoja paprastų žmonių indėliais. 

- Tai skamba panašiai į Junkerio plano idėją, tik kiek mažesnio mastelio. 

– Pati mintis yra labai panaši, tik mes turime atsižvelgti į mūsų demografinę situaciją, į judėjimus tarp savivaldybių. Reikės labai atidžiai vertinti, kur yra verslo galimybės, tam kad nekurtume infrastruktūros ten, kur savo esme yra raistas, o ne potenciali statybų aikštelė. 

- „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas yra išsakęs pasiūlymą steigti specialų fondą, kurio lėšomis būtų amortizuojamas ES paramos lėšų mažėjimas. Kaip vertinate tokią idėją? 

– Šiuo atveju laikausi nuomonės, kad yra daug neišnaudoto potencialo būtent institucinių investuotojų srityje. Ne dėl to, kad jie skeptiškai žiūri į tokias investicijas, o todėl, kad valstybė kurdama finansinius produktus pamiršta atsižvelgti į vietinių investuotojų poreikius ir atitikimą jų investavimo strategiją. 

- Tikriausiai omenyje turite ir vietos pensijų fondus? Gal būtų galima juos įstatymiškai įpareigoti daugiau investuoti Lietuvoje, ką savo laiku buvo padariusi Lenkija? 

– Lenkija dėl šių veiksmų buvo pripažinta pažeidusi ES teisę, todėl šioje vietoje nemanau, kad būtų labai lengvas ir stebuklingas spendimas kaip tą būtų galima realizuoti Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip, mano požiūriu, pensijų fondai turėtų prisidėti daugiau prie šalies gerovės kūrimo ir produktyvumo augimo, bet šiuo atveju ir valstybė turėtų vaidinti didesnį vaidmenį, sukurdama investavimo instrumentus, kurie būtų tinkami ilgalaikėms pensijų fondų investicijoms. 

- Didindama tų pačių valstybės infrastruktūros įmonių akcijų dalį biržoje. 

– Taip. 

- Kaip vertinate poziciją, jog ne visos valstybės įmonės turėtų orientuotis į pelno siekimą? Kad tokių įmonių nauda būtų gaunama per jų visuomenei teikiamas paslaugas, konkrečiai - mažesnes jų kainas? 

– Čia kiekvienos paslaugos ir produkto atžvilgiu reikia vertinti individualiai. Tam, kad įmonės būtų valdomos efektyviai, tiek rodikliai turi būti labai aiškiai atskirti – kur yra siekiama socialinių tikslų, o kur yra siekiama kapitalo grąžos. Tai nėra lengva, ypatingai jeigu ta socialinė funkcija yra stipriai išreikšta, bet tuos dalykus tikrai reikia aiškiai įsivardinti ir juos atskirti, kad nebūtų bandoma neefektyvios veiklos pridengti tariamai atliekamomis socialinėmis funkcijomis. 

- Nebijote, kad įmonės gali būti spaudžiamos, pavyzdžiui, mažinti elektros kainas gyventojams uždirbamo pelno sąskaita? 

– Taip, šie dalykai yra labai svarbūs, juos reikės sau patiems įsivardinti, ieškoti balanso tarp socialinės funkcijos ir efektyvios veiklos bei kapitalo grąžos. 

- Kas Jums pačiam yra svarbiau – kapitalo grąža ar paslaugų teikimas gyventojams kuo mažesnėmis kainomis? 

– Manau, kad abu šie dalykai yra svarbūs. Reikia ieškoti subalansuoto sprendimo, nes tiek efektyvi veikla, tiek socialinė veikla yra vertybiniai dalykai, čia reikia ieškoti vertybių balanso, nebandant užsimerkus vieną iš vertybių paaukoti kitos labui. 

- Ankstesnė Vyriausybė sugriežtino valstybės kontroliuojamų įmonių dividendų mokėjimo tvarką, susiedama ją su kapitalo grąža. Jūsų vertinimu, to pakanka? 

– Aš manau, kad galima kelti dar ambicingesnius tikslus. 

- „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra kalbėjęs pie sprendimų galios sugrąžinimą Seimui. Ar galime manyti, kad permainų idėjų ištakos nuo šiol bus Seime? 

– Manau, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas dirbs savo darbą. Ministerijos teiks sisteminius pasiūlymus, be jokios abejonės Seimo nariai turės savo idėjų ir šiuo atveju dėl pagrindinių dalykų reikės ieškoti konsensuso. 

- Kokie Jūsų santykiai su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu, kuris buvo minimas kaip kandidatas į finansų ministrus? 

– Tokio klausimo aš net nekeliu. Kiek anksčiau teko bendrauti su Stasiu Jakeliūnu, rasdavome bendrą kalbą, šiuo metu randame, manau, taip bus ir ateityje. 

– Viskas yra procese. Manau, kad sprendimai bus artimiausiu metu, bet kalbėti apie pavardes man dar neprisiekus Seime, yra tikrai per anksti.