Pagal gerokai anksčiau buvusių valdančiųjų patvirtintą socialinį modelį, pensijos nuo sausio turėjo būti padidintos vidutiniškai 15 eurų. Į valdžią veržęsi politikos naujokai tvirtino nuo liepos kilstelėsiantys jas dar 40 eurų.
Reikia tikėtis, kad senjorai dar nesuplanavo, kur išleis papildomus pinigus. Mat Vyriausybė nusprendė, kad pensijos didės nuo sausio, bet tik 20 eurų. Apie dar vieną jų pakėlimą nuo liepos garsiai jau nebekalbama. Ir socialinis modelis čia, pasirodo, niekuo dėtas, nes jo galiojimą naujoji valdžia ketina nukelti dar bent pusmečiui, o patvirtinti tik pataisytą.
Nėra ko stebėtis, kad darbai taip skiriasi nuo žodžių. Tiesiog biudžetas nėra begalinis, kad būtų galima įvykdyti visus populistinius įsipareigojimus. Nepadėtų net „valstiečiams“ atstovaujančių finansų genijų sumanymai perkelti „Sodros“ skolą į valstybės biudžetą ir taip sutaupyti palūkanų. Anot ekonomisto G.Nausėdos, tai du susisiekiantys indai. O skysčio pinigų pavidalu, kad ir kaip pilstysi, lieka tiek pat.
Kalėdų sveikinimus naujoji Vyriausybė jau pasiuntė ir daugiabučiuose gyvenantiems rinkėjams – nuo sausio ketinama atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui, tad šiluma turėtų pabrangti 12 procentų. Visiškai teisus finansų ministras V.Šapoka – ši lengvata yra ydinga, todėl šildymo išlaidos turėtų būti kompensuojamos tik menkiau pasiturintiems gyventojams.
Bet ar tie menkiau pasiturintys jau žino, kur kreiptis ir kokios kompensacijos jiems priklauso? Ministras tvirtino, kad yra mechanizmas, kaip padėti tokiems žmonėms. Tik ar jie apie tai girdėjo? Abejonių kelia ir V.Šapokos teiginiai, kad „yra aiškus lėšų perteklius savivaldybių sistemoje“.
Nėra pertekliaus. Nei savivaldybėse, nei valstybėje, kurios naująjį biudžeto variantą šiandien ims svarstyti Seimas. Palyginti su buvusios valdžios paliktu juodraščiu, pokyčių bus, ir netgi nemenkų.
Ankstesnė Vyriausybė buvo suplanavusi 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūrinį deficitą, o dabar numatomas 0,1 proc. mažesnis. Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet bus ne 0,8, o tik 0,7 proc. BVP.
Jei nesuprantami tokie statistikos burtažodžiai, galima paaiškinti ir paprasčiau – naujoji valdžia nusiteikusi išleisti mažiau nei ankstesnė. Pagal patobulintą projektą, valstybės biudžeto išlaidos turėtų išaugti 10 mln. eurų (palyginti su pirminiu variantu) – iki 9,07 mlrd. eurų, o pajamos – netgi 43 mln. eurų – (iki 8,519 mlrd. eurų).
Bet vis vien Lietuva išleis 550,3 mln. eurų daugiau negu uždirbs, nes kol kas keičiasi tik valdančiosios partijos, o ne valstybės tradicijos.
Kita vertus, ir dėl šio numatomo skaičiaus dar galima suabejoti. Tikimasi, kad esą bus sutaupyta atidėjus socialinio modelio įsigaliojimą. Tačiau dauguma jo nuostatų greičiausiai bus palikta, bent jau nuo antrosios 2017-ųjų pusės, o tada biudžeto paklodę gali tekti lopyti ir tampyti iš naujo.
O jei šis dokumentų paketas bus taip sutaršytas, kad Europos Komisija jo nepripažins kaip struktūrinės reformos, gali paaiškėti, kad mūsų šalis bus pažeidusi fiskalinės tvarkos reikalavimus. Tai grėstų rimtomis sankcijomis.
Finansų ministras V.Šapoka pripažino, kad per labai trumpą laikotarpį teko perkratyti prašymus skirti papildomai daugiau nei milijardą eurų įvairioms reikmėms. Patyrusiems politikos vilkams tai jau seniai žinoma – kone kiekvienas Seimo narys ar institucija pateikia skaičius su daugiau nulių, kad gautų bent šį tą.
Šitokioms pagundoms nepasiduota, ir tai jau neblogas ženklas. Bet kaip finansų atžvilgiu Vyriausybei pavyks susitarti su Seimu – bene didžiausias klaustukas.
Pavyzdžiui, šią savaitę įstatymų leidėjai nutarė įvykdyti dabartinės daugumos rinkimų pažadą ir gerokai kilstelėjo neapmokestinamųjų pajamų dydį.
Nuo kitų metų šiuos pokyčius turėtų pajusti mažiausiai uždirbantys žmonės ir vaikus auginančios šeimos.
Žinoma, pajus ir biudžetas, kuriam tai kainuos daugiau nei 140 mln. eurų.
„Valstiečių“ pažadas pakelti pensijas atsieis 167,4 mln. eurų. Numatyta daugiau, nei suplanuota anksčiau, didinti finansavimą Valstybės saugumo departamentui, Konkurencijos tarybai, Viešųjų pirkimų tarnybai.
Galbūt šios ir daugelis kitų institucijų to vertos, tačiau iš kur bus paimta pinigų?
Kol kas atrodo, kad vienintelis papildomų pajamų šaltinis – naujieji akcizai alkoholiniams (tarp jų – ir silpniems) gėrimams. Jau suplanuota, kad įplaukos iš jų kitąmet pasistiebs 45 mln. eurų.
Yra tik viena „smulkmena“ – kas bus, jeigu taip nenutiks? Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, smarkiai didinant akcizo mokesčius svaigalams biudžeto įplaukos iš jų tikrai neišauga proporcingai. Tuo metu šio sektoriaus įmonės mažina gamybos apimtį, atleidinėja darbuotojus, tad iš esmės efektas būna neigiamas. Geriausiu atveju – nulinis.
Todėl neatmestina, kad jau baigdami pavasario sesiją parlamentarai imsis persvarstyti ir tikslinti biudžetą. Galbūt tai bus netgi neišvengiama.