Tuo metu tarp dalykų, kuriems niekada nesiskolintų, dažniausiai įvardyti drabužiai, papuošalai, kelionės, kasdienės išlaidos ir vestuvės. Tai parodė trečius metus iš eilės specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Studijos ir medicinos paslaugos negąsdina
Tarp tinkamiausių skolinimosi priežasčių šiemet pateko nekilnojamo turto (NT) įsigijimas ir medicininės paslaugos. Tyrimas rodo, kad kiek daugiau vyrų (67 proc.) nei moterų (63 proc.) būtų linkę skolintis norėdami įsigyti NT ir tai dažniausiai (80 proc.) darytų jauniausi gyventojai (18-39 m.).
Panašiai tiek pagal lytį, tiek pagal amžių pasiskirsto ir manantys, kad skolintųsi medicinos paslaugoms – taip teigė 67 proc. vyrų ir 64 proc. moterų bei apie 70 proc. 18-39 m. amžiaus gyventojų.
„Skolinimasis būstui lietuviams, ypač jaunesniems žmonėms, kurie nori įsigyti pirmąjį nuosavą būstą, jau tapo seniai įprastas ir tai visiškai normalu, nes jaunimui praktiškai neįmanoma patiems sukaupti tiek lėšų. Taip pat nėra lengva sutaupyti atliekamų pinigų ir medicinos išlaidoms, ypač kilus netikėtam poreikiui, todėl gyventojai tokį skolinimąsi ir vertina gan palankiai“, – sako „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Apklausų duomenimis, respondentai visus trejus metus kaip vieną tinkamiausių priežasčių imti paskolą nurodė ir studijas. Šiemet 67 proc. gyventojų tikino, jog skolintųsi studijoms, o 2015 m. taip teigė 61 proc. gyventojų.
Automobilis ir namų remontas vertinami palankiai
Palyginus su praėjusiais metais, noras skolintis automobiliui – jo remontui ar pirkimui – šiemet taip pat truputį išaugo. Praėjusiais metais gyventojų, teigiančių, kad skolintųsi automobiliui, dalis sudarė 48 proc., o šiemet – 50 proc.
Tarp šiemet teigusių, kad skolintųsi automobilio pirkimui arba remontui, daugiau vyrų (59 proc.) nei moterų (49 proc.) Dažniausiai automobiliui skolintųsi vidutinio amžiaus (40-49 m.) gyventojai, o nesiskolintų – vyriausi (60-74 m.).
Šiais metais taip pat padaugėjo teigiančių, kad imtų paskolą namų remontui. Taip šiais metais teigė 63 proc., pernai – 51 proc. Daugiausia tarp jų – vyrų (69 proc.) ir asmenų iki 39 m. amžiaus.
„Apklausos rodo, kad šiuo metu noras atsinaujinti ir susiremontuoti būstą yra vienas didžiausių lietuvių troškimų – turėdami galimybę daugiau nei trečdalis (34 proc.) šalies gyventojų pirmiausiai norėtų susiremontuoti būstą. Paskola namų remontui išlieka ir viena iš pagrindinių skolinimosi priežasčių, o tai rodo augantį žmonių sąmoningumą – jie supranta, kad namų remontas ne tik gerina buitį, bet ir kelia būsto vertę. Vidutinė tokios paskolos suma banke siekia 6800 eurų“, – sako R. Norvilas.
Vengia skolintis pramogoms ir drabužiams
Tuo metu drabužiai ir papuošalai, pramogos, kelionės, kasdienės išlaidos ir vestuvės – tai pagrindiniai daiktai, dėl kurių lietuviai niekada neįsipareigotų bankui ar kitai kreditų įstaigai.
Tarp labiausiai vengtinų skolinimosi priežasčių šiemet nurodyti drabužiai ir papuošalai pernai užėmė antrą poziciją – kad tam neimtų paskolos 2015 metais teigė 82 proc., o šiemet šis skaičius išaugo iki 84 proc. Pramogoms skolintis pernai vengė 93 proc., o šiemet šis skaičius šiek tiek mažesnis – siekia 81 proc. gyventojų.
Tokius rodiklius „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas aiškina griežtesniu rinkos reguliavimu ir augančiu žmonių sąmoningumu.
„Panašu, kad gyventojai skolinasi nebe taip impulsyviai, tampa vis sąmoningesni ir supranta, kad paskola nėra instrumentas impulsyviems poreikiams tenkinti. Galima teigti, kad kartu su pasikeitusiais vartojimo kreditų išdavimo reikalavimais, kuriais Lietuvos bankas sureguliavo neatsakingą skolinimą, po truputį vystosi ir pačių besiskolinančių žmonių sąmoningumas.“, – sako R. Norvilas.
Įdomu, kad drabužiams ir papuošalams niekada neimtų paskolos kiek daugiau moterų (86 proc.) nei vyrų (82 proc.). Moterys (70 proc.) taip pat mažiau nei vyrai (64 proc.) linkusios skolintis kasdienėms išlaidoms – maistui ir mokesčiams. Vestuvėms nesiskolintų 71 proc. moterų ir 61 proc. vyrų.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Jos metu apklausta daugiau nei 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 m. iki 74 m. amžiaus.
